13 proc. respondentų pažymėjo, kad Lietuvos valstybės valdoma įmonė yra labai patraukli darbo vieta. Užsienio valstybių valdomas įmones taip vertina 26 proc., tarptautinio privataus kapitalo įmones – 48 proc. apklausos dalyvių. 53 proc. lietuvių mano, kad Lietuvos VVĮ vadovų atlyginimas turėtų atitikti jų kompetencijas ir atsakomybės lygį, o trečdalis nurodė, kad jis turi būti konkurencingas darbo rinkoje lyginant su privačiu sektoriumi.

Darbo rinkos specialistai sutinka, kad pritraukti talentingus darbuotojus į valstybės valdomas įmones – nemenkas iššūkis. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai VVĮ pavyksta užtikrinti konkurencingus atlyginimus žemesnės kvalifikacijos profesijų atstovams, tačiau varžantis su privačiu verslu dėl kompetentingų vadovų vis dar pralaimima.

„Darbo rinkoje vyrauja atlyginimų nevientisumo tendencija, kai vienoje bendrovėje už apibrėžtas atsakomybes ir darbo funkcijas mokamas atlyginimas gali gerokai skirtis nuo kitoje bendrovėje už itin panašias atsakomybes ir darbo funkcijas mokamo darbo užmokesčio. Skirtumai egzistuoja dėl vidinių įmonių atlyginimų politikų ir galimybių lanksčiai įvertinti kandidatų finansinius lūkesčius, todėl valstybės valdomos įmonės vis dar negali lygiaverčiai konkuruoti su verslu dėl talentingiausių darbo rinkos specialistų“, – pranešima cituojama  bendrovės „Manpower“ pardavimų vadovė Evelina Latyšovič.

Aukščiausių VVĮ vadovų atlyginimai privačiam verslui nusileidžia trečdaliu

To paties atsakomybės lygmens vadovų atlyginimų skirtumą patvirtina ir naujausi konsultacijų įmonės „Korn Ferry“ atlikto 2019 metų Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimo duomenys.

„Šiemet iš 287 tyrime dalyvavusių įmonių turime daugiau nei 30 skirtingų veiklų VVĮ. Palyginus bazinių atlyginimų medianas, VVĮ atsilieka nuo bendrosios Lietuvos rinkos apie 13 proc., tačiau atotrūkis skirtingose darbuotojų kategorijose yra labai nevienodas: darbininkų kategorijoje jis beveik nepastebimas – baziniai atlyginimai skiriasi mažiau nei 1 proc., jaunesniųjų specialistų kategorijoje skirtumas – arti 10 proc., vyresniųjų specialistų ir viduriniosios grandies vadovų atlyginimai atsilieka apie 21 proc., o aukščiausio lygmens VVĮ vadovų baziniai atlyginimai yra apie 31 proc. mažesni“, – cituojama „Korn Ferry“ vyr. konsultantė Loreta Bitė.

Atlyginimų rinkos tyrimo rezultatai rodo, kad, palyginus visą piniginį atlyginimą – bazinio atlyginimo ir kintamosios dalies sumą, VVĮ darbininkai uždirba netgi apie 2,7 proc. daugiau nei bendroji Lietuvos rinka, tačiau jaunesnieji specialistai atsilieka apie 10 proc., vyresnieji specialistai ir viduriniosios grandies vadovai bendrosios rinkos nesiekia apie 22 proc., o aukščiausio lygmens vadovų visas piniginis atlyginimas mažesnis apie 30 proc.

Negali užtikrinti reikiamos kompetencijos

Beveik pusė (47 proc.) visuomenės apklausos dalyvių pritaria, kad, jei valstybinės įmonės siūlo mažesnius nei rinkos vidurkis atlyginimus, jos negali užtikrinti atsakomybes atitinkančios specialistų kompetencijos. Ekspertų teigimu, šioje situacijoje VVĮ yra skatinamos kurti motyvuojančią papildomų naudų sistemą, padėsiančią pritraukti ieškomus darbuotojus, arba rinktis potencialą demonstruojančius augančius talentus.

„Kompetentingi vadovai šiandieninėje darbo rinkoje neretai turi galimybę rinktis. Įvertinę faktorius, kurie vadovams yra svarbiausi renkantis darbdavį, pastebėjome, jog didžiausias darbo pasiūlymų pranašumas slypi pačioje bendrovės komandoje, darbdavio puoselėjamoje įmonės kultūroje bei lūkesčiuose, kurie yra keliami ieškomam vadovui. Darbo užmokestis nėra prioritetų sąraše, tačiau tokiais atvejais, kai kalbame apie siūlomą mažesnį nei rinkos vidurkis atlyginimą, vadovų jis nemotyvuoja. Atitinkamai, konkurencinę kovą dėl talentingų vadovų įprastai laimi privatus sektorius, galintis atliepti visus kandidatų lūkesčius. Kai bendrovė neturi galimybės užtikrinti patrauklų arba rinkos vidurkį atitinkantį darbo užmokestį, yra renkamasi iš kandidatų, kurie neturi visų reikiamų kompetencijų, tačiau turi potencialo ir noro jas išsiugdyti per darbo patirtį – būtent tai, ką siūlo bendrovė mainais už didesnį nei rinkos vidurkis darbo užmokestį. Tokie pasirinkimai pasitaiko atrankose į aukščiausio lygio vadovų pozicijas vis rečiau, tačiau vidurinės grandies vadovų lygmenyje yra gana dažnas sprendimas“, – teigia E. Latyšovič.

Supranta atsakomybes, bet pervertina atlygį

Lietuvos gyventojų nuomone, iš apklausoje pateiktų bendrovių sąrašo didžiausia atsakomybė šalyje tenka „Lietuvos energijos“, „Lietuvos geležinkelių“ ir „SEB banko“ aukščiausio bei vidutinio lygio vadovams. Visuomenės nuomone, panašūs ir jų uždirbami atlyginimai.

Pasak E. Latyšovič, tokie rezultatai rodo, kad visuomenė supranta strateginius VVĮ projektus valdantiems specialistams tenkančias atsakomybes, tačiau yra priežasčių teigti, jog per aukštai vertina jų gaunamą atlygį.

„Valstybės valdomos įmonės gali pasiūlyti įdomų, atsakingą darbą prasminguose strateginiuose šalies projektuose, tačiau paklausiems, aukštesnės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantiems talentams atlygis yra svarbus kriterijus. Atitinkamai, negalėdami pasiūlyti lygiaverčio rinkos formuojamo finansinio paketo, konkurencinėje kovoje dėl geriausių specialistų VVĮ tenka užleisti vietą privačiam sektoriui“, – teigia E. Latyšovič.

31 proc. apklausos respondentų taip pat mano, kad, pralaimėdamos konkurenciją dėl vadovų bei aukšto lygio specialistų, valstybės valdomos įmonės negali užtikrinti ilgalaikių ir perspektyvių rezultatų šalyje.

Bendrovės „Manpower“ užsakymu rinkos tyrimų įmonės RAIT atliktoje apklausoje internetu liepos 29 – rugpjūčio 9 dienomis dalyvavo 1020 šalies gyventojų. Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, ką gyventojai mano apie vadovų, specialistų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų darbą bei atlygį valstybės valdomose įmonėse. Apklausoje dalyvavo 15-74 metų amžiaus gyventojai iš visos Lietuvos, rašoma pranešime.