Skolos augimas kelia rizikų

Viena pagrindinių susitikimo temų – fiskalinė drausmė ir valstybės skolos augimas. Valstybės kontrolės vertinimu, valstybės skola nuo 39,6 proc. BVP 2025 m. gali išaugti iki 55,3 proc. BVP 2029 m. Artėjant prie 60 proc. ribos, mažėtų valstybės galimybės reaguoti į būsimus ekonominius ar geopolitinius sukrėtimus.

„Viešieji poreikiai auga greičiau nei finansinės galimybės. Todėl vis svarbiau ne tik turėti pinigų naujiems prioritetams, bet ir geriau panaudoti tai, ką jau turime. Kiekvienas naujas ilgalaikis įsipareigojimas turi būti vertinamas kartu su jo finansavimo šaltiniu ir poveikiu valstybės finansams ateityje“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Gynybos finansavimui reikia ilgalaikio aiškumo

Aptartas ir ilgalaikis gynybos finansavimas. Valstybės kontrolė rekomenduoja strateginį gynybos finansavimo tęstinumą po 2030 m. aiškiai įtvirtinti nacionaliniuose teisės aktuose. Tai, institucijos vertinimu, padėtų užtikrinti finansavimo tęstinumą ir partnerių pasitikėjimą.

Susitikime taip pat aptartas ES finansavimo panaudojimas. 2026–2030 m. krašto apsaugos sistemai numatyta 6,375 mlrd. eurų paskola. Ilgalaikis aiškumas dėl gynybai skiriamų lėšų leistų geriau planuoti didelės vertės įsigijimus ir kitų valstybės sričių finansavimą.

Dėmesys valstybės išteklių naudojimui

Valstybės kontrolė taip pat ragina aktyviau didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir geriau panaudoti turimus valstybės išteklius. Tarp aptartų sričių – bendrųjų funkcijų centralizavimas, valstybės turto valdymas ir finansinės atskaitomybės supaprastinimas.

Kalbėta ir apie Valstybės kontrolės rekomendacijos Finansų ministerijai dėl valstybės rezervų valdymo įgyvendinimą. Iki metų pabaigos Finansų ministerija įsipareigojusi nustatyti bendrus rezervų sudarymo ir valdymo principus – kiek jų reikia, nuo kokių rizikų jie turi apsaugoti ir kaip jų kaupimą derinti su skolinimusi.

Sprendimams būtini patikimi duomenys

Susitikime atkreiptas dėmesys ir į valstybės duomenų kokybę. Patikimi duomenys yra būtini siekiant priimti pagrįstus sprendimus ir įvertinti, ar suplanuotos valstybės priemonės bei investicijos duoda laukiamą rezultatą.

Valstybės kontrolė ir Finansų ministerija sutarė tęsti bendradarbiavimą ieškant sprendimų, kaip augančius valstybės poreikius suderinti su ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu ir efektyvesniu valstybės išteklių naudojimu.