„Jeigu vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas yra vykdomas iš ES lėšų, kiekvienam gyventojui yra numatyta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, įrengiant įvadus iki sklypo ribos, – sako UAB „Druskininkų vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Valenta. – Esant seniems tinklams, tokia galimybė nebuvo numatyta – šiuo atveju gyventojai turi patys įsirengti įvadus nuo magistralinių tinklų savo lėšomis. „Raigardo“ soduose, Pušyno gatvėje, nuotekų tinklai buvo klojami iš ES lėšų. Tad kiekvienam sklypui yra įrengtas šulinėlis prie sklypo ribos. Vandentiekio tinklai buvo įrengti seniau ir pasijungimų iki sklypo ribos nebuvo numatyta.“

Pasirūpinti tiesti tinklus nuo sklypo ribos iki namo, reiktų patiems gyventojams – UAB „Druskininkų vandenys“ tokių paslaugų neteikia, o kiek tai gali kainuoti, A. Valenta negalėjo pasakyti. 

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse, kur vandens ir nuotekų tinklai klojami naudojant ES lėšas, gyventojai vangiai jungėsi prie magistralinių tinklų, tad savivaldybės ėmėsi tai daryti savo lėšomis arba dengė dalį jų. Kaip sakė „Druskininkų vandenų“ atstovas, Druskininkuose tokios praktikos nėra. Bent jau tol, kol nebus priimtas atsitinkamas įstatymas, apie kurį kalbama viešojoje erdvėje.

Problemų kyla sodininkų bendrijose, kur namelius turi daugiausiai pensinio amžiaus žmonės. Net jeigu tinklai būtų atvesti savivaldybės ar vandens tiekimo įmonės lėšomis, jie vis tiek nesijungtų, nes neturi nei klozetų, nei vandens čiaupo. Tad privaloma tvarka tiesti tinklus iki pat namo, A. Valentos žodžiais, nebūtų logiška.