Apsaugos zonos siaurėtų, dalis ribojimų būtų panaikinta

Energetikos ministerijos parengtomis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisomis siūloma mažinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas, taip pat leisti dalį šiuo metu draudžiamų veiklų, jei tam pritartų tinklų operatorius.

„Elektros linijų apsaugos zonos daug kur yra platesnės, nei reikia saugumui užtikrinti, ir varžo žemės naudojimą. Mažindami perteklines zonas, siekiame atlaisvinti žemę verslo plėtrai, kartu išlaikydami visus saugumo reikalavimus“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Pagal siūlomus pakeitimus, suderinus su tinklų operatoriumi, apsaugos zonose būtų galima statyti automobilius ir įrengti stovėjimo aikšteles, sandėliuoti nedegias medžiagas, statyti administracinės ar paslaugų paskirties pastatus.

„ESO“ ir „Litgrid“ apsaugos zonos mažėtų

Apsaugos zonų atstumai būtų skaičiuojami nuo elektros atramos ašies, o ne nuo kraštinio linijos laido. Dėl to oro linijų apsaugos zonos siaurėtų, o pokyčio mastas priklausytų nuo linijos įtampos.

Skirstomųjų tinklų operatoriaus „ESO“ oro linijų apsaugos zonos sumažėtų 0,6–3 m, o perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ – 4–20 m. Transformatorinių ir skirstomųjų punktų apsaugos zonos būtų mažinamos nuo 5 iki 3 m ten, kur nereikalinga nuolatinė techninė priežiūra.

Vien „ESO“ tinklo dalyje pakeitimai paliestų apie 85,6 tūkst. objektų ir tiesiogiai paveiktų maždaug 65 proc. žemės sklypų, kuriuos kerta skirstomojo tinklo apsaugos zonos. Bendras šių zonų plotas sumažėtų nuo 85,8 tūkst. iki 80,2 tūkst. ha, o maždaug 9 tūkst. sklypų apsaugos zonos išnyktų visiškai.

„Litgrid“ oro linijų apsaugos zonų plotas sumažėtų 6 964 ha. Iš šio ploto 433 ha sudaro urbanizuotos teritorijos, o 1 413 ha – miškai.

Ne visoms elektros linijoms būtų taikomos lengvatos

Pakeitimai būtų taikomi žemesnės nei 6 kV ir aukštesnės nei 110 kV įtampos oro linijų bei požeminių kabelių linijų apsaugos zonose. Vidutinės įtampos, 10–35 kV, linijų zonose galiojantys draudimai išliktų dėl technologinių ypatumų, įžeminimo ir saugos reikalavimų.

Pakeitimai parengti remiantis Lietuvos energetikos instituto studija, kurioje išanalizuota kitų Europos valstybių praktika ir Lietuvoje taikomi reikalavimai. Siekiama suderinti infrastruktūros saugumą ir patikimumą su žemės savininkų bei verslo interesais.

Tikimasi, kad mažesni teritorijų naudojimo suvaržymai palengvins planavimo ir statybos procedūras, pagerins investicinę aplinką ir sudarys palankesnes sąlygas gyvenamosios bei komercinės aplinkos plėtrai. Miškingose teritorijose mažėjant apsaugos zonoms taip pat numatomas teigiamas poveikis aplinkai.

Įstatymo pakeitimams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikėtų. Toliau projektas bus teikiamas svarstyti Seimui. Jei Seimas jam pritars, pakeitimai įsigalios 2027 m. sausio 1 d.