Kompanijos „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Valdas Babaliauskas prisipažįsta, jog šįkart tradiciniai dvimačiai brėžiniai visiškai kapituliavo prieš naująsias projektavimo technologijas – įvairių inžinerinių tinklų bei konstrukcijų buvo tiek daug, jog jų popieriniuose brėžiniuose tiesiog nebuvo įmanoma atvaizduoti. Teko rengti projektą naudojant BIM (statinio informacinį modeliavimą, – red. past.).

Kelerių metų sudėtingas darbas buvo įvertintas – įmonei už statinio projektą Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimuose „Metų gaminys“ skirtas aukso medalis. Šiame centre ketinama vystyti lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos bei susijusių mokslinių tyrimų darbus ir plėtrą.

Šimtai laboratorijų ir nematytų įrengimų

„Dėl architektūrinės išvaizdos galiu pasakyti tik tiek, kad pastatas yra novatoriškas, fasadai atkartoja bitės korio išvaizdą. Tokią idėją sugalvojo mūsų subrangovai, bendrovės „Architektūros kūrybinė grupė“ architektai, kurie taip pat buvo apdovanoti aukso medaliu. Manau, jog architektūriniu požiūriu pastatas toje aplinkoje atrodo prabangiai, pastatytas iš tikrai gerų medžiagų“, – vertina V. Babaliauskas.

Šalia įrengtoje 302 vietų automobilių aikštelėje kai kur atkartojami pastato fasado elementai.

„Šis pastatas svarbus tiek universitetų mokslininkams bei darbuotojams, tiek Lietuvai. Dabar negaliu sakyti užtikrintai, tačiau kai pradėjome projektuoti, buvo kalbama, kad tai yra bene didžiausias tokio tipo laboratorijų centras Europoje. Panašus centras yra pastatytas Tartu mieste, taip pat – Varšuvoje“, – sakė „Sweco Lietuva“ viceprezidentas.

Taip atrodė dalis pastato vidaus tinklų suvestinio inžinerinio plano. Bendrovės „Sweco Lietuva“ brėžinys

Technologiniu požiūriu – tai itin sudėtingas projektas. Daugiau nei 25 tūkst. kv. metrų pastate įrengta apie 250 įvairios paskirties laboratorijų. Tarp jų yra patalpų, kur būtina ypatingos švaros aplinka; mikrobangų laboratorija – kurioje reikėjo įrengti beatspindę kamerą, sugeriančią bandymų metu sugeneruotą elektromagnetinį spinduliavimą; įrengta visa eilė ekranuotų laboratorijų, užtikrinančių mokslinių bandymų aplinką be išorinių trikdžių; centralizuota vandens aušinimo sistema, užtikrinanti mokslinės įrangos veikimą; į pastatą tiekiamos 24 rūšių dujos, įrengtos demineralizuoto vandens, suspausto oro tiekimo bei vakuumo užtikrinimo sistemos.

Popieriniai brėžiniai tokios tinklų gausos neatlaikė

„Toks laboratorijų ir sudėtingų įrenginių skaičius lemia ir pastate esančių inžinerinių sistemų gausą. Jei pažvelgtume į projektą, tai visas pastatas yra tiesiog prigrūstas inžinerinės įrangos. Konkursą pastatyti šį centrą laimėjo „Hidrostatyba“ ir „Fima“. Pagal sutartį su šiais rangovais nebuvo numatyta, jog rengsime 3D projektus BIM aplinkoje (skaitmeninio modeliavimo), – pasakoja V. Babaliauskas. – Tačiau kai atėjo ta akimirka, kai rangovas paprašė pastato vidaus tinklų suvestinio inžinerinio plano, pabandėme ir supratome, kad jo atvaizduoti popieriuje tiesiog neįmanoma.“

Bendrovei „Sweco Lietuva“ 3D technologijos, BIM nebuvo naujiena. Tačiau statybų bendrovėms teko papildomai apsirūpinti planšetiniais kompiuteriais.

Taip atrodė dalis pastato vidaus tinklų suvestinio inžinerinio plano. Bendrovės „Sweco Lietuva“ brėžinys

„Statybininkai iš pradžių sakė: „Duokite brėžinius!“ Tačiau netrukus pastebėjome, jog jiems reikalingi ne tik brėžiniai, bet ir informacija, kuri buvo pateikta BIM. Pokalbiai su projektuotoju, konkrečios vietos sprendimų apžiūrėjimas vykdavo planšečių ekranuose“, – šypsosi V. Babaliauskas.

„Sweco Lietuva“ viceprezidentas pats buvo nustebintas pastato techninio aukšto vaizdo – įrenginiai aptarnaujantys pastato inžinerines sistema NFTMC užima 1600 kvadratinių metrų. Toks yra plotas techninio aukšto, kuriame sutalpinta pastatą aptarnaujanti techninė įranga.

„Visa tai suvaldyti, išspręsti įvairias kolizijas – čia buvo ką veikti tiek projektuotojui, tiek rangovui“, – sako pašnekovas.

Palikta galimybė įsirengti saulės kolektorius

Nuspręsti, koks architektūrinis sprendimas bus pritaikytas šiam mokslų centrui, jį suprojektuoti užtruko gal netgi ilgiau, nei šį statinį pastatyti. „Sweco Lietuva“ projektavimo darbus pradėjo dar 2012 m.

Pastatą stengtasi padaryti energiškai efektyvų, tačiau V. Babaliauskas primena, jog tuo metu galiojo B energinės klasės reikalavimai.

„Buvo užuominų, jog reikia projektuoti efektyvesnį nei B klasės pastatą. To ir buvo siekiama, tačiau dėl finansinių galimybių tai įgyvendinti buvo ganėtinai sunku, todėl rengiant projektą buvo numatyta ateityje nesunkiai įdiegti technologijas kurios pastatą padaryti energiškai efektyvesniu. Taigi A klasės jis nepasiekė, tačiau kai kuriais parametrais Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras yra efektyvesnis už standartinės B klasės pastatą“, – sakė „Sweco Lietuva“ viceprezidentas.

V. Babaliauskas teigė, jog projektuotojams buvo įdomu susipažinti su specifiniais poreikiais, kurių reikia skirtingoms laboratorijoms įrengti, statybininkams – juos įgyvendinti.

Aukso medalis šiam objektui skirtas už projekto unikalumą, sudėtingumą, išskirtinumą, kompleksinius sprendimus bei projekto svarbą Lietuvos mokslo infrastruktūrai.
                                                                                                                                                                                                                       Reklama