Visi portalo Statybunaujienos.lt kalbinti pašnekovai teigė, kad sniego dangos storis ant stogų stebimas nuolat. Pasak jų, kol kas sniego nėra daug, todėl didelio pavojaus jis nekelia. Tačiau prieš kelerius metus sniego svorio neatlaikę lūžo pastatų stogų, o prieš akis dar visas vasaris, kuris, kaip teigia liaudies išmintis, ir pūgų nepašykšti. Todėl specialistai primena, jog pastatų savininkai, bendrijos ir namus administruojančios įmonės nuolat turi rūpintis, kad ant stogų nesikauptų ne tik sniegas, bet po atodrėkio vėl pašalus ir varvekliai nenutįstų.

Sniego ant stogų nedaug

„Šiuo metu sniego nuo stogų nekasame, nes jo kiekis pagal reikalavimus nėra pakankamas“, – portalo žurnalistams sakė vienos iš daugiabučius namus ir komercinės paskirties pastatus prižiūrinčios bendrovės – UAB „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis. Pašnekovo teigimu, priklausomai nuo rajono, sniego kasimo darbai dažniausiai prasideda tada, kai jo kiekis būna 120-160 kg/kv. m.

„Tačiau jei komerciniai klientai pageidauja, kad sniegas būtų nuvalytas nepaisant to, jog jo kiekis nekelia pavojaus, mes tai darome“, – pridūrė jis. P. Ugianskis patikino, kad tose vietose, kur dėl pastato konstrukcijos ypatumų sniegas kaupiasi sparčiau, jis šalinamas kai tik prireikia.

Ant „K29“ stogo – sniego gaudyklės

(„K29" pastatas. „Lords LB Asset Management“ nuotr.)

UAB „K29“ direktoriaus Manfredo Dargužio teigimu, projektuojant išskirtinės architektūros modernų verslo centrą „k29“, neseniai iškilusį dešiniajame Neries krante, buvo atsižvelgta į lietuviškos žiemos ypatumus.

„Projektuojant „k29“ pastatą buvo suformuotas stogas su nuolydžiu, todėl ant jo tam tikrose vietose yra įrengtos sniego gaudyklės ir pjaustyklės. Lietaus latakai ir įlajos šildomi elektra, o ištirpęs sniegas, t.y. vanduo, subėga į tam skirtus latakus ir nuteka. Žemesniąją stogo dalį ir parapetus su nuolydžiu reikia valyti iš išorės. Tai atlieka specializuotos įmonės“, – sakė jis.

M. Dargužis pridūrė, kad susiformavus sniego sankaupoms tam tikrose stogo dalyse „gali būti reikalinga ir aukštalipių pagalba“. 

„Ozas“: stebime, kad nepripustytų

Kol kas sniego dar nėra tiek daug, kad jis keltų pavojų, tačiau situacija stebima nuolat, sakė prekybos ir pramogų centro „Ozas“ Techninės dalies vadovas Martynas Gudmanas, pabrėžęs, kad nuolat tikrinti sniego kiekį ir apkrovas stogo konstrukcijoms įpareigoja ir Statybų techniniai reglamentai (STR).

Pašnekovas pridūrė, kad tam tikrose stogo vietose sniego susikaupia daugiau negu kitur. „Būna, kad į kai kurias pastato stogo vietas pripusto daugiau, todėl ypač atidžiai tikriname potencialiai pavojingesnes vietas ir nuolat šaliname ten susikaupusį sniegą. Bendradarbiaujame su viena valymo įmone – jos specialistai taip pat stebi, kad sniego nesusikauptų per daug ir nuolat jį pašalina“, – sakė M. Gudmanas.

 

„Panorama“ sniegą nuo stogo pašalina

Prekybos ir laisvalaikio centro (PLC) „Panorama“ darbuotojai taip pat sakė nuolat stebintys sniego dangos storį ant stogo.

„Nuolat stebimas sniego dangos storis, kad nebūtų viršytos leistinos apkrovos, tenkančios stogui ir pastatą laikančioms konstrukcijoms. Susikaupus dideliam sniego sluoksniui, sniegas nuo stogo šalinamas“, – portalui Statybunaujienos.lt sakė PLC „Panorama“ technikos vadovas Mantas Rimėnas.

Per daug sniego – pavojinga gyvybei

Specialistai ne be reikalo įspėja, kad pastatai turi būti suprojektuoti taip, kad atlaikytų tam tikram rajonui normomis su perkrovos koeficientais numatytą sniego apkrovą. Nors kelios pastarosios žiemos didelių bėdų nepridarė, „2011 metais pirmosiomis sausio dienomis sniego svorio Lietuvoje neatlaikė ir įlūžo mažiausiai 10 pastatų stogų, o Kazlų Rūdos savivaldybėje, Lūšnos kaime, sausio 2 d. įgriuvęs ūkinio pastato stogas mirtinai prispaudė viduje buvusią 81-erių metų moterį“, primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (VPGT) atstovai.

Departamento duomenimis, 2011 m. pirmosiomis sausio dienomis sniego svorio Lietuvoje neatlaikė ir įlūžo mažiausiai 10 pastatų stogų, o Kazlų Rūdos savivaldybėje, Lūšnos kaime, sausio 2 d. įgriuvęs ūkinio pastato stogas mirtinai prispaudė viduje buvusią 81-erių metų moterį.

Pasak šio departamento Civilinės saugos valdybos viršininko Jūrio Targonsko, tiek namų savininkai, tiek juos administruojančios bendrijos „privalo pasirūpinti ir grėsmę keliančiais, ant pastatų esančiais varvekliais, ir ant stogų susidariusiu dideliu sniego sluoksniu, nes prasidėjus lijundrai ar šlapdribai, stogo konstrukcijos gali jo neatlaikyti“, todėl patartina ieškoti galimybių juos nuvalyti. 

„Į tai dėmesį turi atkreipti ir mažą nuolydį turinčių stogų savininkai, nes ant tokių stogų gausiai kaupiasi sniegas, o atšilus – ledas ir vanduo“, – pabrėžia J. Targonskis. Pasak jo, pastatų šeimininkai privalo nuolat stebėti ant stogų besikaupiančio sniego dangos storį ir laiku jį nuvalyti dėl to, kad ant stogų gausiai susikaupus gali būti viršytos leistinos laikančiųjų konstrukcijų apkrovos,  o dėl to gali deformuotis statinių konstrukcijos.

Gyventojų ir jų turto saugumu, tęsia pašnekovas, daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės turi pasirūpinti anksčiau, negu įvyks nelaimė ir nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. „Prieš pradedant tokius darbus, vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis“, primena J. Targonskis.

Nusidėvėjusiems pastatams – pavojus didesnis

Nors pastatai projektuojami taip, kad atlaikytų tam tikram rajonui numatytą sniego apkrovą ir galimas perkrovas, ne visada tokio paties storio sniego sluoksnis sveria tiek pat, todėl tai, ar apkrovos neviršys projekte numatytų pastato eksploatacinių apkrovų, lemia ir oro sąlygos. 

(Nuotraukoje dešinėje: Beveik permatomas sniego sluoksnis ant naujo modernaus stiklinio pastato stogo pavojaus nekelia. Ingos Labutytės-Atkočaitienės nuotr.)

„Kai šalto oro bangos eina pakaitomis su atodrėkiais, kai krituliai nuo stogo savaime nenuteka, gali susidaryti didelio tankio sniego-ledo sluoksnis, viršijantis numatytą ribinę apkrovos reikšmę. Tada atsiranda rizika, kad konstrukcijos gali neatlaikyti. Ypač tai pasakytina apie pastatus, kurių laikančiosios konstrukcijos nusidėvėjusios ir praradusios dalį savo laikančiosios galios, – pabrėžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė. – Todėl susikaupusį sniegą, vandenį ir kitokias sąnašas būtina periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų.“

Būtent toks reikalavimas ir nustatytas STR „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, kurio laikytis privalo visi statinių naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai. Gyvenamieji namai prižiūrimi STR „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustatyta tvarka. 

„Šiame reglamente nurodyta, jog „neleistina apkrauti papildomomis apkrovomis laikančiąsias konstrukcijas arba keisti jų apkrovimo schemas (…) kaupiantis vandeniui, sniegui, dulkėms bei sąnašoms, taip pat kitais poveikiais, nenumatytais statinio projektuose ir galinčiais pakeisti statinio arba konstrukcijų darbo schemą, sukelti pavojingas deformacijas, – primena V. Aliukonienė. Ji pridūrė, kad statinio naudotojas ir statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai kontroliuoja, kaip laikomasi šių reglamentų, o pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos.