Architektūra yra neatsiejama kultūros dalis, formuojanti mūsų gyvenamąją aplinką ir kolektyvinę atmintį. Mums kelia didelį nerimą valstybės vadovų – Prezidento ir Premjerės – bei valdančiosios daugumos sprendimai, kuriais kultūros sritis patikima žmonėms, neturintiems nei patirties, nei supratimo apie šią jautrią menkiausiems niuansams sritį.

Kultūra nėra administracinis priedas, tai valstybės stuburas, leidžiantis visuomenei kurti, augti ir išlikti. Taip pat ir Architektūra nėra tik sienos ar stogai – ji yra visuomenės vertybių, pasaulėžiūros ir kūrybinės galios atspindys.

Mūsų Tautos istorija liudija, kad tada, kai kultūra atsiduria abejingų ar kompetencijos neturinčių žmonių rankose, pasekmės būna skaudžios. Carinis, o vėliau sovietinis režimai architektūrą vertė ideologiniu įrankiu, primetančiu valdžios diktuojamą tikrovę. Miestuose buvo griaunami istoriniai kvartalai, o jų vietoje statomi vienodi, nuasmeninti blokai. Monumentai ir visuomeniniai pastatai buvo projektuojami ne žmogui, o ideologijai. Kultūra tapo nenutrūkstama propaganda, o architektūra – režimo simboliu.

Šiandien, laisvoje Lietuvoje, mes negalime kartoti tokių klaidų. Architektūros, kaip ir visos kultūros, negalima palikti atsitiktinumui ar trumpalaikei politinei logikai. Reikalingi sprendimai, paremti vertybiniu stuburu, pagarba kūrybai ir atsakomybe ateities kartoms.

Todėl šiandien, Pasaulinės architektūros dieną, tikimės, kad ir Prezidentas, ir Premjerė, ir valdančioji dauguma pripažins kultūros ir architektūros svarbą, nedarys klaidų, o ši sritis bus patikėta žmonėms, kurie neabejoja jos prasme ir reikšme, turi patirties ir kompetencijos brėžti jos ateities kryptis.

Architektai šiandien ne tik projektuoja pastatus – jie rūpinasi tvarumu, urbanistine darna, visuomenės poreikiais. Mūsų uždavinys – kurti aplinką, kuri stiprina tautos savimonę ir kultūrinį tapatumą. Tačiau tam reikia, kad valstybės sprendimai nebūtų orientuoti vien į administracinę kontrolę. Reikia įsiklausymo, bendradarbiavimo ir pagarbos kūrybai. Tik taip galime išvengti pragaištingo kultūros nuvertinimo.

Pasaulinė architektūros diena primena, kad architektūra yra ir atsakomybė prieš visuomenę bei istoriją. Todėl kviečiame valstybės vadovus pripažinti padarytas klaidas, parodyti aiškią valią atliepiant Lietuvos kultūros bendruomenės reikalavimą: „Nemuno aušrai“ Lietuvos kultūroje – NE!

Kitaip rizikuojame, jog ir architektūra, ir visa kultūra taps politinių manipuliacijų įrankiu ir įkaite. Mūsų istorija jau parodė, kuo tai gali baigtis. Todėl šiandien turime kurti Lietuvą, kur kultūra yra valstybės pamatas.

Su Pasauline architektūros diena!