Pagrindiniai Prezidento inicijuoti ir Seimo priimti pakeitimai numato būtinybę valstybės mastu strategiškai planuoti viešųjų pirkimų politikos kryptis, tikslus ir uždavinius, daugiau dėmesio skirti kokybiniams viešųjų pirkimų kriterijams. Tai leis siekti, kaip rašoma Prezidento kanceliarijos pranešime, viešųjų pirkimų politikos nuoseklumo ir kryptingumo įgyvendinant ir kitus valstybei svarbius tikslus, pavyzdžiui, skatinant socialiai atsakingas, aplinką tausojančias iniciatyvas. Pirkimus vykdančios pirkimų komisijos bus depolitizuotos, o jų sudėtyje turės būti atestuotų viešųjų pirkimų specialistų. Įstatymo pakeitimais taip pat sprendžiama „vieno tiekėjo“ problema numatant reikalavimą dažniau vykdyti skaidrias rinkos konsultacijas.

Šalies vadovas pažymi, kaip rašoma pranešime, kad po ilgų diskusijų priimdamas šiuos įstatymų pakeitimus Seimas žengė svarbų žingsnį didinant viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą ir profesionalumą, tačiau pritrūko politinės valios patvirtinti Prezidento siūlytą bendrą viešųjų pirkimų centralizavimo modelį Lietuvoje.

Priimtais pakeitimais Seimas pareigą centralizuoti pirkimus numatė tik savivaldybėms ir jų perkančiosioms organizacijoms, o Vyriausybei paliko esamą diskreciją spręsti dėl pirkimų centralizavimo masto.

„Vyriausybė savo diskrecija spręsti dėl viešųjų pirkimų organizavimo turi naudotis atsakingai. Centrinė valdžia turi aktyviau nei iki šiol rūpintis pirkimų centralizavimu ir profesionalumo bei efektyvumo didinimu. Klaidos, kurios nuolat pasitaiko vykdant viešuosius pirkimus, nebegali kartotis“, – sako Prezidentas.

Viešųjų pirkimų vertė Lietuvoje per metus sudaro 5–6 mlrd. eurų, t. y. beveik trečdalį biudžeto išlaidų. Efektyvus ir profesionalus viešųjų pirkimų organizavimas ir vykdymas yra būtina sąlyga, kad viešosios lėšos būtų naudojamos racionaliai ir teisėtai, kad kiekvienas valstybės vardu išleistas euras prisidėtų prie kokybiško gyvenimo sąlygų žmonėms sudarymo ir gerovės valstybės kūrimo.