Daugiausia socialiai atsakingų pirkimų – kelių ir elektros infrastruktūros sektoriuose

VPT duomenimis, 2026 m. liepos–rugsėjo mėnesiais didžiausią socialiniais kriterijais grįstų sutarčių vertę pasiekė akcinė bendrovė „Via Lietuva“ – 122,73 mln. eurų. Tai sudarė 79,6 proc. visų jos sudarytų sutarčių vertės. Bendrovė sudarė 34 tokias sutartis.

Antroje vietoje – „Litgrid“: 64,39 mln. eurų vertės socialiai atsakingos sutartys sudarė 92,4 proc. visų bendrovės sutarčių vertės. Iš viso sudarytos 44 sutartys.

Trečiąją vietą užėmė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, sudariusi 45,48 mln. eurų vertės sutarčių, kurioms taikyti socialiniai kriterijai. Tai sudarė 86,1 proc. visų jos sutarčių vertės.

Į dešimtuką taip pat pateko Kauno miesto savivaldybės administracija (35,86 mln. eurų), Kauno rajono savivaldybės administracija (15,17 mln. eurų), UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ (12,25 mln. eurų), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (10,09 mln. eurų), Šiaulių miesto savivaldybės administracija (10,08 mln. eurų), Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (8,47 mln. eurų) ir UAB „LTG Kompetencijų centras“ (4,36 mln. eurų).

Šie skaičiai rodo, kokią dalį organizacijų sutarčių vertės sudaro pirkimai su socialiniais kriterijais, tačiau nebūtinai atspindi jų absoliučią daugumą. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės administracijos atveju tokios sutartys sudarė 15,5 proc. visos sutarčių vertės, nors pagal socialiai atsakingų sutarčių sumą savivaldybė užėmė ketvirtąją vietą.

VPT pažymi, kad „Via Lietuva“ ir „Litgrid“ lyderių pozicijas pagal socialiai atsakingų pirkimų vertę išlaiko ir ankstesniais ketvirčiais. Tarp nuolatinių dešimtuko dalyvių – Kauno miesto savivaldybės administracija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“.

Kokie socialiniai reikalavimai dažniausi?

Tarp dešimtuko lyderių sutarčių dažniausiai taikytas sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo kriterijus – jis nurodytas 49 sutartyse. Antroje vietoje – šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas, numatytas 43 sutartyse.

Pastarasis kriterijus gali būti įgyvendinamas įvairiomis priemonėmis: lanksčiu darbo grafiku, nuotoliniu darbu, individualiu darbo laiko režimu ar suteikiant bent vieną papildomą laisvą dieną, išsaugant nustatytą darbo užmokestį.

Dar 40 sutarčių numatyti prieinamumo ir tinkamumo visiems naudotojams reikalavimai, o 27 sutartyse – psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencija ir pagalba tokį smurtą patyrusiems asmenims.

Pirkimų vykdytojai taikė ir kitus socialinius kriterijus. Vienuolikoje sutarčių nustatytas darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos pagal standartą LST EN ISO 45001 arba lygiaverčius reikalavimus atitinkantis kriterijus. Dviejose sutartyse numatytas papildomas sveikatos draudimas, dar dviejose – darbuotojų savanorystės veikla, o trijose – darbuotojų socialinės gerovės skatinimas.

VPT įspėja: socialinio kriterijaus įrašyti nepakanka

Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad socialinis kriterijus sutartyje turi būti realiai taikomas. Jei jis nustatomas kaip ekonominio naudingumo kriterijus, tačiau tiekėjas jo nepasiūlo ir už jį gauna nulį balų, vien tokio kriterijaus įrašymas pirkimo dokumentuose nereiškia, kad jis įtrauktas į sudarytą sutartį.

Todėl viešinant sutartį atsakymą „TAIP“ į klausimą, ar pirkimui taikyti socialiniai kriterijai, reikėtų rinktis tik tada, kai tiekėjas tokį kriterijų iš tiesų pasiūlo.

Tarnyba taip pat primena, kad ne visuose CPO LT katalogo pirkimuose galima pasirinkti socialinius kriterijus. Jei jie nenustatyti pirkimo dokumentuose arba tiekėjas nepasiūlo socialinio ekonominio naudingumo kriterijaus, viešinant sutartį turi būti nurodoma, kad socialiniai kriterijai netaikyti. Prieinamumo ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijus taip pat turi būti aiškiai nustatytas pirkimo dokumentuose.

Etikos ar elgesio kodekso nuostatų laikymasis savaime nelaikomas socialiniu kriterijumi, todėl sutartys, kuriose tai yra vienintelis toks reikalavimas, į TOP 10 neįtraukiamos.

Daugiau informacijos galima rasti VPT socialinių pirkimų stebėsenos ataskaitose, dažniausiai užduodamuose klausimuose apie socialiai atsakingus pirkimus ir Tarnybos pranešimuose apie dažniausius socialinių kriterijų netikslumus bei jų žymėjimą.