„Dedame pastangas, kad sukelti padariniai būtų likviduoti kiek įmanoma greičiau ir visi gyventojai galėtų saugiai sugrįžti namo. Prie to prisidedame tiek finansiniais, tiek administraciniais resursais", – teigia pranešime cituojama Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

Galingas sprogimas sukėlė avarinę pastato būklę, dėl jos buvo paskelbta lokali ekstremalioji situacija. Nedelsiant buvo imtasi laikino konstrukcijų išramstymo, o stabilizavus situaciją į namus per keletą dienų galėjo grįžti 61 iš 64 butų gyventojai. Tarnyboms patikrinus pastato komunikacijų saugumą ir sandarumą, eksploatuojamiems butams nenutrūko komunalinių paslaugų – vandens, dujų, centralizuoto šildymo, elektros – tiekimas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Pagal galiojančius teisės aktus, namo sienos ir perdangos priskiriamos bendrojo naudojimo konstrukcijoms, todėl už jų atstatymą ar remontą patiriamos išlaidos turėtų tekti daugiabučio savininkams, proporcingai butų plotui. Vilniaus savivaldybės duomenimis, beveik pusė name esančių butų yra apdrausti – priklausomai nuo turimų sutarčių su draudimo bendrovėmis, jos turėtų padengti už atstatymo darbus šiems butams tenkančias išlaidas. Kitų butų savininkams savivaldybė dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos gali suteikti vienkartines išmokas, kurios dengtų visą ar beveik visą butui tenkančią darbų kainos dalį. Savivaldybė nuosavybės teise daugiabutyje turi 6 butus, kuriems apskaičiuotos atstatymo išlaidos bus apmokėtos savivaldybės lėšomis. Skaičiuojama, kad vienkartinėms išmokoms ir savivaldybės turimiems butams tenkančių sąskaitų padengimui gali prireikti iki 50 tūkst. eurų.

Nuo sausio 3 d. įvykusios nelaimės Vilniaus savivaldybė teikė ir kitą pagalbą: finansuotas laikinas apgyvendinimas viešbutyje, gyventojų maitinimas, pastato apsauga, konstrukcijų sutvirtinimas. Iš viso iki šiol savivaldybė skyrė paramos už maždaug 20 tūkst. eurų.