Vilniaus miesto savivaldybė ketina stiprinti priedangų tinklą, skirti papildomą finansavimą ir diegti nuotolinio atrakinimo sistemas.

Oro pavojus atskleidė patekimo į priedangas problemas

„Oro pavojus Lietuvoje buvo paskelbtas pirmą kartą per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, todėl tokioje situacijoje veikėme pirmą kartą. Priedangų tinklas buvo sudarytas atsižvelgiant į pastatų konstrukcinį tinkamumą ir galimybę priedangas parengti per nustatytą laiką. Kol Vyriausybė nėra patikslinusi tvarkos, galioja reikalavimas priedangas atverti per 12 valandų nuo pavojaus paskelbimo. Tačiau akivaizdu, kad oro pavojaus atveju žmonėms apsaugos reikia nedelsiant, todėl ieškome sprendimų, kaip užtikrinti greitą patekimą į priedangas“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Siekdama suvienodinti miestiečių veiksmus ir lūkesčius ištikus oro pavojui bei atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus, Vilniaus miesto savivaldybė parengė rekomendacijas gyventojams, daugiabučių namų valdytojams, ugdymo įstaigoms ir renginių organizatoriams. Su jomis galima susipažinti civilinės saugos puslapyje vilnius.lt arba programėlėje „KOVAS“.

Beveik 72 proc. priedangų ploto – daugiabučiuose

Beveik 72 proc. priedangų ploto Vilniuje yra daugiabučiuose. Juose užtikrinama didžiausia nominali talpa, tačiau kartu kyla daugiausia patekimo, atsakomybės ir patalpų atlaisvinimo klausimų.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės parengtas rekomendacijas daugiabučių namų administratoriams siūloma iš anksto nustatyti patekimo į priedangą ar kitą saugią patalpą tvarką ir ją pristatyti gyventojams. Taip pat rekomenduojama paskirti kelis atsakingus asmenis, kurie prireikus galėtų užtikrinti patekimą į patalpas.

Jeigu pastate yra priedanga, esminė informacija apie patekimą į ją ir artimiausią alternatyvią priedangą turi būti pateikiama matomoje vietoje, pavyzdžiui, prie pastato arba laiptinėje. Informacinėje lentelėje turėtų būti nurodyta, per kiek laiko priedanga gali būti atidaryta, taip pat pateikti reikalingi kontaktai.

„Didžioji dalis priedangų šiandien yra naudojamos kaip sandėliukai, garažai ar kitos pagalbinės patalpos, todėl kyla pagrįstų klausimų, kaip užtikrinti patekimą į jas ekstremaliosios situacijos metu. Nors vieningos valstybės nustatytos tvarkos nėra, kiekvienas objektas turi turėti aiškų veiksmų planą. Patekimas į priedangą negali priklausyti nuo vieno asmens ar vieno rakto, todėl svarbu numatyti atsarginius atrakinimo sprendimus. Suprantame, kad tai reikalauja investicijų, todėl planuojame skirti papildomą finansavimą gyventojams padėti“, – teigia A. Bužinskas.

Priedangoms – papildomas finansavimas

Vilniaus miesto savivaldybė dar šiemet planuoja paskelbti priedangų paramos programą. Jos lėšomis būtų galima įrengti nuotolinio priedangų atrakinimo sistemas. Parama galėtų būti naudojama patalpoms, įtrauktoms į oficialų priedangų sąrašą.

Papildomas finansavimas taip pat numatomas langų apsaugos priemonėms ugdymo įstaigose, kuriose nėra priedangų. Savivaldybė tokiu būdu siekia stiprinti ne tik esamų priedangų tinklą, bet ir kitų pastatų pasirengimą galimoms grėsmėms.

Ugdymo įstaigose prioritetas – vaikų saugumas

Gegužę daliai gyventojų nepatekus į ugdymo įstaigose esančias priedangas, Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad įstaigų darbo metu svarbiausia užtikrinti vaikų ir darbuotojų saugumą.

„Ugdymo proceso metu asmenys iš išorės į priedangas mokyklose ar darželiuose gali būti priimami tik tuo atveju, jei yra pakankamai laisvos vietos ir tam skirta atskira zona. Jei tokių galimybių nėra, gyventojai turi būti nukreipiami į kitą artimiausią priedangą“, – sako A. Bužinskas.

Administracijos direktorius priduria, kad ne darbo metu gyventojai į tokias priedangas galės patekti tuo atveju, jei bus nustatyta ir patikrinta aiški patalpų atidarymo tvarka – numatytas budintis personalas, apsauga arba galimybė priedangą atrakinti nuotoliniu būdu. Šiam pasirengimui užtikrinti planuojama organizuoti pratybas.