Apie tai diskutuota festivalyje „Būtent!“ vykusioje diskusijoje „Tvarkyti negalima palikti: ar Neries pakrantėse yra vietos žmogui?“.

Pirmenybė – jau urbanizuotoms teritorijoms

Vilniaus mero Valdo Benkunsko teigimu, miesto pozicija – pirmiausia tvarkyti ir įveiklinti teritorijas, kurios jau buvo urbanizuotos, o naujos infrastruktūros nekurti iki šiol žmogaus veiklos nepaliestose pakrantėse.

„Dalis šiandien apaugusių ir tarsi natūraliai atrodančių teritorijų iš tiesų buvo uostai, sporto ar kita infrastruktūra. Mūsų tikslas – pirmiausia prikelti tai, kas jau buvo žmogaus naudojama, bet tai daryti atsakingai, atsižvelgiant į gamtines vertybes“, – sako V. Benkunskas.

Šis principas taikomas vertinant Žirmūnuose planuojamą irklavimo bazę, Žiemos uosto atgaivinimą ir T. Kosciuškos gatvėje esantį apleistą valčių elingą.

Irklavimo bazėje mažinamas poveikis aplinkai

Žirmūnuose planuojama irklavimo bazė – vienas daugiausia diskusijų keliančių projektų. Vilniaus irkluotojai šios infrastruktūros laukia dešimtmečius, o šiuo metu treniruotis turi vykti į Trakus.

Projektą rengiant siekiama užstatymą koncentruoti jau urbanizuotoje sklypo dalyje, kur yra apleistų pastatų ir asfaltuotų aikštelių. Įvertinus brandžių medžių masyvą šiaurinėje teritorijos dalyje, po pirminio projekto viešinimo buvo koreguotas detalusis planas – pastatai perstumti ir sumažinti. Taip siekiama išsaugoti daugiau kaip 60 medžių.

Iš kairės: būsimos irklavimo bazės vieta ir Žiemos uostas. Sauliaus Žiūros nuotr.

Pakeisti ir su Nerimi susiję sprendiniai. Po konsultacijų su Aplinkos apsaugos agentūra atsisakyta pirminio plano gilinti upės vagą palei krantinės perimetrą. Numatyta tik minimaliai gilinti ties įplauka į vidinę krantinę.

Šiuo metu aktyvus bazės projektavimas sustabdytas, laukiama poveikio aplinkai vertinimo. Jei jo išvados pareikalaus papildomų pakeitimų, projektiniai sprendiniai bus koreguojami.

Žiemos uostui planuojama sugrąžinti funkciją

Žirmūnų Žiemos uostas įkurtas dar tarpukariu, tačiau vėliau jo infrastruktūra sunyko, dalis teritorijos buvo privatizuota, o uostas liko apleistas.

„MASH studio“ vadovė, urbanistė Živilė Šimkutė diskusijoje pabrėžė, kad miesto viešosios erdvės pritaikymas žmonėms neišvengiamai susijęs su tam tikra intervencija. Tas pats, jos teigimu, galioja ir laivybai – norint mieste turėti laivybą, reikalinga infrastruktūra laivams remontuoti, laikyti ir aptarnauti.

Šiuo metu Žiemos uostas yra vienintelis užutekis mieste, kuriame saugu laikyti laivus ir pontonines priemones žiemą bei ledonešio metu. Tačiau uostas uždumblėjęs, jame nepakanka vietos visiems operatoriams, o laivams iškelti reikalingos infrastruktūros nėra. Rengiami uosto rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai.

Apleistą elingą siekiama išsaugoti

T. Kosciuškos gatvėje prie Neries esantis buvęs valčių elingas – kultūros paveldo objektas, susijęs su tarpukariu čia veikusia Vilniaus irkluotojų draugija. Šiuo metu jo būklė avarinė.

Elingo rekonstrukcija svarbi ne tik dėl galimybės pritaikyti objektą visuomenei, bet ir dėl inžinerinių priežasčių – jo atraminė siena laiko T. Kosciuškos gatvės konstrukciją.

Vilnius siekia objektą sutvarkyti ir pritaikyti naujoms funkcijoms. Šį rudenį planuojamos kūrybinės dirbtuvės, kuriose vilniečiai bus kviečiami diskutuoti, kokios funkcijos šiai istorinei erdvei būtų tinkamiausios.

Miestui tenka ieškoti balanso

„Office De Architectura“ architektas Andrius Ropolas diskusijoje atkreipė dėmesį, kad pernelyg didelis atsargumas gali riboti miesto galimybes. Jo teigimu, ne visada ankstesnės urbanizacijos vieta yra tinkamiausia naujoms funkcijoms.

V. Benkunskas pabrėžė, kad pirmiausia tvarkyti jau urbanizuotas teritorijas yra nuosekli miesto vystymo kryptis. Tik sutvarkius tokias vietas galima vertinti, ar reikalinga tolesnė plėtra.

Sprendimus riboja ir galiojantys teisės aktai, miesto bendrasis planas bei saugomos „Natura 2000“ teritorijos.

„Miestui tenka spaudimas iš abiejų pusių, todėl mūsų užduotis ir yra rasti balansą“, – teigė V. Benkunskas.