„Šis žingsnis yra grandiozinės svarbos siekiant darnaus miesto ir jo geros infrastruktūros, prie kurios visi prisideda teisingai, o ne nustatant infrastruktūros įmokas šiek tiek pagal situaciją arba šiek tiek iš lubų. Kartu miestas įgyja įrankį darnesnio miesto planavimui, pavyzdžiui, mokestis nebus imamas nei nuo požeminio parkingo, kad jo kuo mažiau būtų ant žemės, nei nuo darnaus miesto principus atitinkančių pirmųjų aukštų, pritaikytų aktyviam gatvės gyvenimui ir namų atsigręžimui į miesto erdves, o ne užsidarymui ir užsisklendimui savyje", – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vilnius, įvertinęs pastarųjų metų miesto plėtros kryptis ir pobūdį, jau numatė, kokias miesto augimo kryptis laikys prioritetinėmis. Naujas finansinis įrankis leis paskatinti vystytojus investuoti į projektus šiose teritorijose, o jei jie nuspręs pasirinkti kitas kryptis, turės prievolę dėl patogių gatvių, vaikų darželio ar mokyklos arčiau gyvenamosios vietos, vandens ir nuotekų tinklo spartesnio įrengimo ir kt.

Anot vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, plėtra iki šiol finansuota mokesčių mokėtojų, kurie galbūt nė nesinaudoja ta nauja infrastruktūra, sąskaita, ir tai keisis.

„Tokie finansinius įrankius plėtros valdymui turi praktiškai visi Europos miestai, ir ten mokesčiai yra ženkliai didesni nei dabar Vilniaus mieste nustatomi tarifai. Naujų gatvių ir inžinerinių tinklų, mokyklų ir darželių statyba, želdynų įrengimas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams – visi šie kaštai yra susiję su miesto plėtra ir statyba, ir bus bent iš dalies dengiami iš infrastruktūros mokesčio lėšų", – cituojamas M. Pakalnis.

„Vilniaus savivaldybė iš didžiųjų miestų parengė nuosekliausią ir detaliausią Savivaldybių infrastruktūros įgyvendinimo tvarką nustatant tarifus, kurie pagrįsti faktiniais rinkos investicijų į infrastruktūrą duomenimis, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius. – Itin svarbu, kad tai taps realiu savivaldybių įrankiu, pabaigs iki tol taikytus fragmentuotus mokėjimo ir prisidėjimo prie infrastruktūros kūrimo modelius ir taps vienintele įteisinta, skaidria tvarka, leidžiančia prognozuoti investicijas ir sukuriančia vienodas konkurencijos sąlygas."

Efektyvus infrastruktūros mokesčio taikymas veiks kaip įrankis reguliuoti plėtros tempą ir mastą: atkreipti NT vystytojų dėmesį į pertvarkai tinkamas teritorijas centrinėje dalyje – senųjų pramoninių ir nusidėvėjusių gyvenamųjų rajonų atgaivinimą, taip pat – būdas sustabdyti miesto išskydimą. Vilniaus plėtros žemėlapyje šiandien prioritetinėmis įvardintos senosios, nuo miesto centro nenutolusios teritorijos. Neprioritetinės lieka tos, kur investuoti į visą privalomą infrastruktūrą – gatves, susisiekimą, energetinius sprendimus bei socialines paslaugas – ugdymo, gydymo ar kultūros įstaigas – miesto savivaldybei atrodo netvaru ir brangu.

Prioritetinėse teritorijose, kurios turi geriau išvystytą infrastruktūrą, mokestis bus mažesnis (30 Eur/kv. m), periferinėse ir tarp prioritetinių nepatenkančiose zonose, kur jos stoka didesnė, prisidėti NT plėtotojams teks daugiau (50 Eur/kv. m).

Konversijų – į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse teritorijose, dirbantys vystytojai už šią miestui naudingą veiklą gaus lengvatinį 18 Eur/kv. m mokestį). Įkainiai, planuojama, bus periodiškai peržiūrimi – naudojantis jais kaip įrankiu koreguoti plėtros procesus.

Tarybai pritarus, Vilniuje nuo kitų metų nebelieka modelio, kai NT vystytojai mokėjo nedidelį socialinės infrastruktūros mokestį (4 eurai už kvadratą nuo vystomo nekilnojamojo turto objekto ploto), bet kartu turėdavo prisidėti papildomai – įrenginėdami šaligatvius, sankryžas ir pan.

„NT vystytojai turėjo teisę skųstis ankstesne tvarka – kadangi jų investicijų vieta turėjo būti susijusi su vystomu projektu, pirmam į teritoriją atėjusiam vystytojui tekdavo ir didžiausi darbai bei kaštai – suprojektuoti, įrengti, pastatyti infrastruktūrą, – sakė vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis. – Trečias vystytojas ateidavo į jau iš esmės sutvarkytą infrastruktūrą ir prisidėti jam reikėdavo kur kas mažiau. Nuo šiol mokėti teks priklausomai nuo statomo ploto, o infrastruktūrą, tinkamai suplanavusi ir suprojektavusi, įrengs savivaldybė. Vienas svarbiausių tokio modelio pranašumų – taip bus išvengta infrastruktūros „durstymo", kai kiekvienas vystytojas jam priklausančią 100 ar daugiau metrų šaligatvio, dviračių tako ar gatvės atkarpą įrengia vis skirtinga danga ar to atskirų atkarpų sujungimo tenka laukti nežinia kiek."

Tikslesnis infrastruktūros kainos skaičiavimas, kuris padės tvarkingiau ir detaliau planuoti miestą ilgesniu laikotarpiu, apsaugos ir nuo neracionalaus nesibaigiančio vienos teritorijos tvarkymo, kai vienas po kito, o ne derindamiesi darbus susiplanuoja skirtingų miesto ūkio sferų valdytojai.

Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto M. Pakalnio, ši sistema taps impulsu ir tikslesniam, aiškesniam duomenų valdymui: nuo šiol turės būti visiškai tiksliai renkama informacija, kiek kvadratinių metrų ir kokioje vietoje yra statoma, kokio dydžio mokestis sumokėtas, o tai reiškia ir daugiau skaidrumo.

DUK

Į kokią biudžeto eilutę keliaus surenkamas mokestis – ar jis nepaklys bendrose miesto išlaidose?

Įmokų surinkimui bus naudojamos atskiros sąskaitos ir atskira apskaita - to reikalauja tiek įstatymas, tiek gero valdymo praktika, todėl bus galima atsekti ir matyti, kiek, kur, už ką ir koks vystytojas sumokėjo įmokos.

Ar į infrastruktūros mokestį įtraukiami ir socialinės infrastruktūros kūrimo kaštai?

Taip, NT vystytojai turės padengti ir dalį vaikų darželių ar mokyklų, poliklinikų statybai reikiamų kaštų, jei plėtojama teritorija, kurioje šios infrastruktūros dar nėra ar trūksta.

Ar šį mokestį reikės mokėti ir individualiems vienbučių namų statytojams?

Taip, bet šiuo metu numatyta, kad šiai statytojų grupei jis bus turėtų būti įvestas vėliau - nuo 2021 m. liepos 1 d., tai yra, nuo tos dienos išduodamiems statybos leidimams. Planuojama, kad mokestis sieks 15 Eur/kv. m, nepriklausomai nuo teritorijos.

Ar mokestį reikės mokėti ir rekonstruojant individualų namą ar daugiabutį?

Rekonstrukcijos ar renovacijos atveju įmoka bus skaičiuojama tik nuo padidėjusio ploto.

Kokią šio mokesčio naudą pajus nauji miesto kvartalai, gyventojų bendruomenės?

Vilniuje žinomas ne vienas atvejis, kai NT vystytojai, parduodami individualius namus ar kotedžus, žadėjo įrengti viešąsias erdves, šaligatvius, parkingą ar net vaikų darželius, bet tų pažadų neįvykdė, o jų įsipareigojimus galiausiai teko vykdyti savivaldybei. Kai kur ta infrastruktūra taip ir vėluoja, savivaldybei vykdant savus įsipareigojimus miestiečiams. Savivaldybei disponuojant už konkrečios teritorijos vystymą surinktais infrastruktūros mokesčiais, jie būtent tam tikslui ir bus panaudoti.

Kaip gyventojai gali dalyvauti planuojant infrastruktūrą ir priimant jiems aktualius sprendimus?

Kreipiantis į savo gyvenamosios teritorijos seniūną ar seniūnaitį bei perduodant savo infrastruktūros poreikį šiems savivaldos atstovams.

Ar reikės infrastruktūros mokestį mokėti ir besistatantiems namus sodų bendrijose/rekonstruojantiems sodo namelius?

Taip, reikės.