„Tyrimai rodo, kad žmonių, ypač vaikų, susirgimo kvėpavimo takų ligomis tikimybė gali kelis kartus padidėti, jei aplinkoje yra padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, o sostinėje per kaminus su dūmais vis dar išmetama nemažai kenksmingų vadinamųjų nevisiško degimo produktų. Kad nuo šios žalingos tendencijos toltume, planuojame apriboti taršiausių kuro rūšių naudojimą buityje. Ilgainiui toks sprendimas sumažins CO₂ išmetimą mieste, o svarbiausia – saugos miestiečių sveikatą”, – savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Akmens anglies vartojimas įvairiose pasaulio šalyse vis labiau ribojamas įvairiomis apmokestinimo formomis, griežtinamas CO₂ išmetimas į atmosferą ir pan. Akmens anglies kaip kuro vartojimas palaipsniui mažėja, pereinama prie ekologiškesnių kuro rūšių, kurios nedidina klimato atšilimo procesų. Ilgalaikėje Vilniaus pastatų renovacijos strategijoje numatyta, kad iki 2050-ųjų didžioji dalis pastatų turėtų būti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t. y. beveik energijos nevartojančius, pastatus.

Vilniaus mieste yra apie 32 tūkst. gyvenamųjų namų, iš kurių 5100 šildomi centralizuotai, 14,4 tūkst. - dujomis, o dar 11,8 tūkst. šildomi malkomis, anglimi arba neidentifikuotu šildymo būdu. Kai pastarųjų 2019 metais buvo paklausta (apklausta apie 1000 gyventojų), kokį kurą kūrena, 919 atsakė, jog namų šildymui naudoja biomasę, 5 gyvenamieji namai informavo, jog šildosi anglimis. Tai yra 0,5 proc. – šildomi anglimi, 4,3 proc. naudoja anglį ir biomasę, 91,9 proc. būstų šildymui naudoja biomasę.

Savivaldybė pokyčius planuoja pradėti nuo savęs – jai priklausančiuose socialiniuose būstuose, kuriuose iki šiol buvo naudojamos kietojo kuro krosnys, bus diegiamos atsinaujinančius išteklius vartojančios sistemos, o Vilniaus šilumos tinklai, kaip rašoma pranešime, įvertins galimybes prie centralizuoto šildymo sistemos prijungti Senamiestyje likusius „krosninius“ pastatus.

Šiam siūlymui iš esmės pritaria Sveikatos apsaugos ministerija, o Aplinkos ministerija tikina, jog nuo 2012 m. vykstančios Klimato kaitos programos parama namų ūkiams, kurie keičia kieto kuro krosnis į „žalius“ įrenginius, planuojama skirti ir toliau, taigi vilniečiams užtikrinama kompensacija pereinant prie ekologiško šildymo.

Jei Tarybos sprendimas būtų priimtas, Savivaldybė bei Viešosios tvarkos pareigūnai pirmiausiai informuotų gyventojus apie galimybes keisti šildymo būdą, būtų numatytas pereinamasis laikotarpis, o administracinės nuobaudos būtų taikomos tik piktybiškai taisykles pažeidusiems bei kategoriškai atsisakantiems keisti šildymo būdą į tvaresnį, ekologiškesnį.

Svarstoma, kad kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais, grėstų administracinė atsakomybė, numatyta LR administracinių nusižengimo kodekso 366 straipsnyje (įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų).

Galutinis sprendimas atsisakyti kietojo kuro, po Tarybos svarstymų komitetuose, bus priimtas kitame Tarybos posėdyje.