Ventiliacijos grotelių ir skersvėjo nepakanka

Taupydami energijos išteklius ir siekdami šaltuoju metų laiku namų viduje sulaikyti daugiau šilumos, lietuviai ėmė masiškai renovuoti individualius namus, beveik visuose šalies miestuose įsibėgėjo daugiabučių renovacijos procesas. Įstačius šiuolaikinius šilumą taupyti padedančius langus ir duris, apšiltinus ir įvairiomis izoliacinėmis medžiagomis užsandarinus išorines statinių sienas, patalpose ėmė kauptis drėgmė. 

Įrengti du sieninius rekuperatorius individualiame name Vilniuje pakako poros valandų; šie įrenginiai interjere beveik nekrinta į akis ir puikiai veikia. Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.

Vienas žmogus per parą išskiria iki 0,5–1 litro drėgmės. Drėgmę į aplinką išskiria ir naminiai gyvūnai, ji į orą patenka garuojant akvariumų vandeniui, džiovinant skalbinius, naudojantis dušu ir vonia, gaminant maistą. Kad įsivaizduotume tarsi iš niekur patalpų ore atsirandantį drėgmės kiekį, pakanka žinoti: keturių asmenų šeima gali per parą paskleisti iki 1,5 kibiro vandens garų, o džiūstantys skalbiniai, priklausomai nuo jų kiekio, gali išgarinti ir kibirą, ir du.

Atėjus rudeniui ir žiemai, ši drėgmė sunkiai pašalinama (taupantys šilumą gyventojai retai varsto langus, duris), todėl kaupiasi namo konstrukcijose ir jas gadina, o šiltas, drėgnas, retai keičiamas patalpų oras tampa kenksmingų mikroorganizmų rojumi. UAB „Laumiva“ direktorius Juozas Mituzas tvirtina, kad esama duomenų, jog kartais išorės ir neventiliuojamų patalpų ore esančių mikroorganizmų skaičius gali skirtis dešimtis ar net šimtą kartų, tai yra, ligų sukėlėjų namuose gali būti gerokai daugiau nei lauke. Tokiose patalpose gali atsirasti pelėsis, neventiliuojamose patalpose gyvenantys žmonės dažniau skundžiasi galvos skausmais, serga alergija, kvėpavimo sistemos ir kitais susirgimais. Dėl rasojančių langų taip pat „kaltas“ nevėdinamų patalpų oras. 

„Kartą girdėjau per radiją, kaip ekspertu save laikantis žmogus klausytojui į klausimą, kodėl namie rasoja langai, atsakė, kad taip gali būti dėl blogo jų sumontavimo, – stebėjosi J. Mituzas. – Iš tiesų langai rasoja dėl patalpose esančios perteklinės drėgmės, kuri kondensuojasi ant šalčiausių paviršių, taigi – ir ant langų, sienų kampuose ir kitų paviršių.“

Retas žino: apšiltinus ir beveik aklinai užsandarinus būsto sienas, būste iki tol įrengtos ventiliacinės šachtos neatlieka savo paskirties. Jei į patalpą nepriteka oro, jis iš jos ir nepasišalina, traukos nėra, ir sovietinius laikus menantys savaiminio vėdinimo kanalai neatlieka savo funkcijų. 

Patalpų klimatą pakeitė iš esmės

Prieš keliolika metų rekonstravusi, o prieš kelerius metus dar papildomai apšiltinusi nuosavą namą žurnalistė pastebėjo, kad oro drėgmei ir atmosferos slėgiui matuoti skirtas prietaisas neretai šaltaisiais metų mėnesiais fiksuoja beveik 100 proc. siekiančią oro drėgmę. 

„Mūsų namuose netrukus pradės lyti“, – juokaudavo žurnalistė. Kad nebeveikia savaiminės ventiliacijos sistema, moteris pastebėjo atsitiktinai, kai vonioje pasirodė pelėsio. Tada ir buvo nutarta patikrinti ventiliacijos kanalus.

„Dažnas vėdinimas, atidarant langus, duris, skersvėjų sudarymas mažai padėjo. Arba padėdavo tik trumpam, nes drėgmė patalpose labai greit vėl pakildavo iki maksimalių skaičių“, – teigė D. Sakalė. „Kaltas“ buvo ir didelis akvariumas, kuriame, palaikant aukštesnę už patalpų temperatūrą, ypač suintensyvėdavo garavimo procesai. Be to, drėgmę išskirdavo ne tik žmonės, bet ir gyvūnai: drėgmė į patalpų orą patenka iškvepiant orą, žmogaus kūnas taip pat išskiria drėgmę pro odą. 

Žurnalistės namuose daugybė žaliųjų augalų, kurie taip pat yra drėgmės šaltinis. Langų stiklai dažnai rasodavo.

„Laimė, ant kambarių sienų nesusidarė pelėsis. Manau, nuo pelėsio kambariuose išgelbėjo tai, kad mes palaikome aukštą kambarių temperatūrą, paprastai ji siekia 23 laipsnius šilumos“, – svarstė žurnalistė. Namą apšiltinusi pagal ES reikalavimus, moteris nutarė nepagailėti pinigų vėdinimo sistemai įrengti. Pasirinko lengvai montuojamus sieninius keramikinius rekuperatorius. 

„Rekuperatoriai mūsų namuose buvo sumontuoti spalį, o dabar, prabėgus mėnesiui, galiu vertinti rezultatus. Patalpų oro drėgmė sumažėjo iki sveikatai nekenksmingos 60 proc. ribos ir toliau mažėja. Į patalpas patenka daugiau deguonies, todėl pagerėjo savijauta ir darbingumas. Pastebėjau, kad net židinys, sumontavus rekuperatorius, pradėjo geriau degti ir lengviau užkurtiamas“, – patirtimi pasidalino žurnalistė.
Sieninius rekuperatorius du darbininkai sumontavo per pora valandų. Jie negadina patalpų vaizdo ir yra mažai pastebimi.

J. Mituzas pasakojo apie neseniai vieno bičiulio rūsyje atliktą eksperimentą.

„Žmogus skundėsi, kad labai drėgna rūsyje, rasoja net sienos. Iš tiesų šlapi buvo ir laiptai, kai pirmą kartą apsilankiau, – pasakojo UAB „Laumiva“ direktorius. – Po mėnesio šio rūsio sienos buvo sausos – tą darbą nuveikė vienintelis vėdinimo įrenginys.“ J. Mituzą stebino, kad dar ne visi supranta, jog rekuperatorius šiuolaikiniame būste yra ne prabanga, o būtinybė. Todėl įmonės darbuotojai kantriai aiškina renovuojamų daugiabučių gyventojams apie tai, ką Vakaruose gyvenantieji žino seniai: nekeičiamas patalpų oras kenkia sveikatai, o drėgmė bei su jos pertekliumi atsirandantis pelėsis ar kitos rūšies grybelis ardo statinio konstrukcijas. J. Mituzas džiaugėsi, jog UAB „Laumiva“ tiekiami sieniniai rekuperatoriai atitinka šiuo metu galiojančius energijos taupymo standartus, tai yra, jie atitinka energinę A klasę. Pagal galiojančias ES direktyvas, nuo 2016 m. prekiauti žemesnės energinės klasės įrenginiais neleidžiama. Be šiuolaikiškos vėdinimo sistemos nebegalima gauti ir statybos užbaigimo akto. Ir Lietuvoje artėja metas, kai šilumos taupymas ir vėdinimas taps lygiai svarbūs gyvenimo kokybės reikalavimai ir jų laikysis kiekvienas, siekiantis ne tik taupyti, bet ir gyventi sveikai.

Sieninis rekuperatorius: ekonomiškas ir patogus naudoti

Sieniniai rekuperatoriai Europoje, Skandinavijos šalyse labai greit išpopuliarėjo dėl efektyvumo, santykinai žemos kainos, mažų eksploatacijos išlaidų ir itin greito ir paprasto jų įrengimo. Kaip tvirtina UAB „Laumiva“ direktorius J. Mituzas, keramikiniai sieniniai rekuperatoriai savo efektyvumu prilygsta rotaciniams rekuperatoriams. Dar daugiau: įrengiant keramikinį sieninį rekuperatorių nereikia išvedžioti sudėtingos ortakių sistemos, nereikia ardyti sienų ar lubų apdailos, kad būtų galima minėtus ortakius paslėpti. Taip ne tik susitaupo vėdinimo įrangos montavimui skirtas laikas, bet ir pinigai.

Juozas Mituzas tvirtina,

kad šiuolaikiniai vėdinimo įrenginiai

seniai tapo ne prabanga, o būtinybe, tačiau neretas lietuvis dar neįprato rūpintis sveikata ir komfortu tol, kol nesuserga. Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.

Sieniniai rekuperatoriai yra inovatyvus ir efektyvus sprendimas, padedantis užtikrinti komfortišką vidaus klimatą, nuolatinę oro kaitą gyvenamuose ir visuomeniniuose pastatuose. Rekuperatoriaus keramikinis šilumokaitis užtikrina, kad į patalpą būtų grąžinama nuo 82 proc. iki 97 proc. šilumos, tad šio įrenginio šilumos grąžos koeficientas net viršija rotacinių rekuperatorių pasiekiamą šilumos grąžos koeficientą. Sieninis rekuperatorius gali veikti keliais skirtingais režimais: oro šalinimo, rekuperacijos (įrenginiui veikiant šiuo režimu, 70 sekundžių oras traukiamas iš patalpos ir tiek pat laiko jis tiekimas į patalpą), naktiniu režimu, padidinto intensyvumo režimu. 

Sieninis rekuperatorius sudarytas iš vėdinimo įrenginio, turinčio dekoratyvines groteles (patalpų viduje) ir išorinį spalvoto metalo dažytą gaubtą (statinio išorėje), ir plastikinio teleskopinio ortakio. Jo viduje įrengti du oro filtrai ir šilumokaitis. Keramikinis šilumokaitis padengtas antibakteriniu sluoksniu, tad įrenginio viduje nesusidaro bakterijoms veistis tinkamos sąlygos. Filtrai įrengti iš abiejų šilumokaičio pusių. Prie vėdinimo įrenginio prijungtos priekinės grotelės su automatinėmis žaliuzėmis, kurios atidarytos ventiliatoriaus veikimo metu ir yra sandariai uždaros visą budėjimo laiką. Įrenginio vidinėje pusėje priešais vidaus žaliuzes yra visiškai sandariai užsidaranti vidinė plokštė. Išorinio gaubto apatinėje dalyje įrengtos apsauginės grotelės, kurios neleidžia tiesiogiai patekti vandeniui ir kitiems pašaliniams daiktams į ventiliacijos angą. Priekinę įrenginio plokštę galima nesunkiai uždaryti, spustelint ranka. Spaudžiant nuo savęs įrenginys uždaromas ir automatiškai išsijungia. Traukiant plokštę link savęs – atidaromas ir įsijungia. Šį šiuolaikišką įrenginį galima valdyti ir nuotoliniu pulteliu arba ant korpuso sumontuotais mygtukais.

Kad į patalpas patektų tik švarus oras, įrenginyje sumontuoti specialūs filtrai. Apytikriai kas 2000 val. (90 dienų) nuolatinio įrenginio veikimo būtina atlikti rekuperatoriaus filtrų profilaktinį valymą. Apie šio valymo būtinumą įspėja trumpas garsinis signalas arba indikatoriaus lemputė. Sintetinis G3 (trečiosios kartos) filtras valomas dulkių siurbliu, tačiau rekomenduojama jį išplauti ir vandeniu. Pastaruoju atveju, prieš naudojant įrenginį, filtras turi būti gerai nusausinamas. Būtina įsidėmėti, kad įrenginiui dirbant rekuperacijos režimu, natūralios ventiliacijos grotelės, esančios patalpose, turi būti uždarytos. Kadangi Lietuvos klimatas jūrinis, drėgnas, o žiemą temperatūra kartais krinta iki 15 ar 20 laipsnių šalčio ir daugiau, kartais ant įrenginio gali susikaupti rasos lašelių, tai yra kondensato. Jį lengva nuvalyti, neišjungiant įrenginio. 

Šiuolaikiški UAB „Laumiva“ tiekiami vėdinimo įrenginiai pagaminti taip, kad įrenginio viduje, pastarajam veikiant, kondensatas nesikaupia arba išgaruoja nuo įšilusio šilumokaičio, drėgmė lengvai pašalinama su ventiliuojamų patalpų oro srove.

J. Mituzas tvirtina, kad pirmieji sieniniai rekuperatoriai atsirado vos prieš kelerius metus; atsiradus tokių lengvai montuojamų, efektyvių ir nebrangių įrenginių poreikiui, kai Rytų ir Vidurio Europos šalyse suintensyvėjo statinių renovacijos procesai. „Laumiva“ sieniniais keramikiniais rekuperatoriais prekiauja ketverius metus, beveik nuo pat jų atsiradimo. Per visą šį laikotarpį bendrovė pardavė keletą tūkstančių tokių įrenginių. Esminių nusiskundimų iš vartotojų nebuvo. 

„Buvo gal keletas pretenzijų dėl mikroschemos gedimo, tačiau tai valdymo schemos gedimai, tuo tarpu dėl įrenginio veikimo nesulaukėme jokių skundų“, – įrenginių patikimumu neabejojo „Laumiva“ direktorius. Pastaruoju metu „Laumiva“ pradėjo prekiauti patobulintais, naujausios kartos sieniniais rekuperatoriais, kurie, be automatiškai užsidarančios sklendės, turi papildomą rankinę izoliuotą užsklandą vidinėje patalpos pusėje; ji naudotina tais atvejais, kai lauke oro temperatūra krinta žemiau 20 laipsnių šalčio – ją uždarius, į patalpas nepatenka vėsus oras. Tai naujos kartos įrenginys, pritaikytas regionui, kuriame vyrauja žemesnė žiemos temperatūra. Šios papildomos plokštės neturintys rekuperatoriai pigesni, jais taip pat prekiaujama, tad manantys, jog tokia žema minusinė temperatūra Lietuvoje nėra dažna, gali rinktis ir senesnį variantą; nes ir šie rekuperatoriai (pigesnis modelis) iki šiol sėkmingai veikia daugelio Lietuvos gyventojų renovuotuose namuose, kur buvo sumontuoti prieš kelerius metus.

Sieniniai keramikiniai rekuperatoriai labai taupūs: elektros sąnaudos per mėnesį, rekuperatoriui veikiant nuolatiniu, nepertraukiamu režimu, sudarytų vos 0,5 euro per mėnesį. Vienas sieninis keramikinis rekuperatorius patenkina 3-4 žmonių oro, atitinkančio galiojančias patalpų higienos normas, poreikį. Skaičiuojant pagal būsto plotą, vieno sieninio rekuperatoriaus pakanka 25-30 kvadratinių metrų ploto.