2020 gruodžio 4 d. penktadienis, 12:19
Reklama  |  facebook

DZŪKIJOS STATYBA. Lietuvai svarbiame projekte įtvirtino savo, kaip monolitinio betonavimo profesionalų, patirtį  3

2019-08-21 07:48
Bendrovė „Dzūkijos statyba“ dalyvauja viename iš Lietuvai svarbių projektų – Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įmonei patikėti betonavimo darbai.
nuotrauka
„Dzūkijos statyba“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje slenkančių klojinių technologija betonavo 3 jėgainės silosus, kurių kiekvieno aukštis – 15 m, o vidinis skersmuo – 25 metrai. Bendrovės „Dzūkijos statyba“ nuotr.


Minimos įmonės
Dzūkijos statyba, UAB
Budimex, Lenkija,
Rafako, Lenkijos įmonė,
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB

Vilniaus kogeneracinės jėgainės generaliniai rangovai – „Steinmuller Babcock Environment“ (Vokietija) ir „Budimex“ (Lenkija) konsorciumas stato atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius. Biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą stato „Rafako“ (Lenkija). Numatoma, kad ši kogeneracinė jėgainė gamins apie 40 proc. centralizuotai tiekiamos Vilniaus šilumos. „Dzūkijos statyba“ projekte dalyvauja kaip subrangovė – derybos dėl biokuro katilinės pamato, monolitinės laiptinės bei trijų silosų betonavimo darbų su „Rafako“ vyko pusantrų metų.

„Derėtis vertėjo – „Dzūkijos statybą“ šiame objekte pastebėjo ir kitas kogeneracinės jėgainės generalinis rangovas – „Budimex“, pasiūlęs sutartį atlikti ir kitų objektų betonavimo darbus. Juos baigsime iki metų galo, tačiau tikimės, kad šiame projekte turėsime ir daugiau darbo, – sako bendrovės „Dzūkijos statyba“ gamybos direktorius Vidas Lasickas. – Mūsų įmonė turi sukaupusi nemažą monolitinių darbų patirtį, kurią įvertino ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovai.“ Direktorius džiaugiasi, kad jėgainės projektas unikalus Lietuvos mastu, be to, ši patirtis „Dzūkijos statybos“ specialistams įdomi profesine prasme.

Net betonuojami žiemą, pamatai įkaito iki 60 laipsnių

„Dzūkijos statyba“ Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje darbuojasi nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. 

Pirmiausia buvo betonuojamas nestandartinių matmenų – 2 m storio – laiptinės pamatas. Pačios katilinės pastato pamato storis siekė 1,4–1,8 metro.

„Išbetonavome vientisą, be jokių siūlių ar atskyrimų 50 m x 50 m matmenų, 1,4–1,8 m aukščio pamatą. Dar niekuomet nebuvome į vieną vietą supylę 4 tūkst. kub. m betono, – apie betonavimo kogeneracinėje jėgainėje ypatumus pasakoja „Dzūkijos statybos“ gamybos direktorius Vidas Lasickas. – Betonavimas be pertraukos vyko apie 36 val., tai yra 105 kub. m per valandą intensyvumu.“ 

Betonuojant tokio storio kaip laiptinės pamatas konstrukcijas, kyla mikroplyšių grėsmė, kurią gali lemti temperatūrų skirtumai konstrukcijoje – betonas 2 m storio pamate kaista. Valdant riziką, konstrukcijose buvo įbetonuoti specialūs temperatūros jutikliai, kuriais galima nuotoliniu būdu kompiuteryje stebėti temperatūrų kitimą.

„Pamatus betonavome žiemą, todėl pašaliečiui sunku patikėti, kad gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje betono paviršiuje buvo fiksuojamas daugiau kaip 40 laipsnių karštis. Atidengti pamatai garuoja. O viduryje temperatūra kilo iki 60 laipsnių karščio, tad teko imtis priemonių, kad betonas neperkaistų“, – pasakojo V. Lasickas. 

Stebint temperatūrą betone, svarbūs trys taškai – paviršiaus, vidaus ir apačios. Labai svarbu išlaikyti kuo mažesnį temperatūros skirtumą tarp jų – jeigu temperatūra skirsis 20 laipsnių, kyla plyšių rizika.

„Dzūkijos statybos“ specialistams tai nebuvo nauja. Tačiau pirmą kartą teko dirbti su tokio didelio storio betono konstrukcija. 

Betono perkaitimo riziką valdė naudodami šlakinį cementą ir specialias priemones

Betonuodami konstrukcijas kogeneracinėje jėgainėje, „Dzūkijos statybos“ specialistai naudojo metalines fibras, laikėsi tikslios betonavimo technologijos ir taikė specifines priemones.

Viena tokių priemonių – šlakinis cementas, kuris eliminuoja šokinę temperatūros reakciją: toks betonas lėčiau kietėja, paprasčiau suvaldyti jo temperatūrų skirtumus. Pamatų paviršius, saugant betoną nuo per greito atvėsimo, buvo dengiamas specialiais dembliais, polietileniniais maišais su mineralinės vatos užpildu. Tokiu būdu betonas atsiduria tarsi miniautoklave. 

Betonavimas trunka trumpiausiai, nors yra labai svarbi proceso dalis. Imliausi laiko ir sudėtingiausi yra armatūros rišimo darbai, kurie trunka dar ilgiau, kai pamatas siekia 1,8 m aukščio.

Betonavimo technologiją ir betono receptūrą ruošė Kauno technologijos universiteto mokslininkai, kuriems vadovo emeritas, statybos inžinerijos mokslų dr. Vigantas A. Žiogas. 

Betonavo 19 parų be pertraukos

Per rekordiškai trumpą laiką, naudojant slenkančių klojinių betonavimo technologiją, pastatyta monolitinė 66 m aukščio katilinės pastato laiptinė. Ji nenutrūkstamai buvo betonuojama 19 parų. Pagal tą pačią slenkančių klojinių technologiją buvo betonuojami ir trys jėgainės silosai, kurių kiekvieno aukštis – 15 m, o vidinis skersmuo – 25 metrai. Silosai išbetonuoti taip pat per rekordiškai trumpą laiką – 2 mėnesius. Šiuos darbus kontroliavo įmonės statybos vadovai Artūras Bingelis ir Darius Vervečka.

Pirmąsias tokias talpas „Dzūkijos statybos“ specialistai statė dar 2011 metais. Tačiau Šiaulių nuotekų valyklos pūdytuvų skersmuo, nors įspūdingas, vis tik buvo mažesnis – 17 metrų.

„Betonuojant slenkančiais klojiniais, svarbus pasirengimas ir darbo organizavimas. Vieną silosą nesustodami betonavome penkias paras, darbą organizuodami dviem pamainom“, – pasakojo V. Lasickas. 

Betonuojant laiptinę, darbas buvo organizuotas trimis pamainomis. Nors betonuoti slenkančiais klojiniais įmonė turi patirties, tačiau visada atsiranda naujų niuansų. Šįkart tai buvo žiedai viršuje. Tačiau šį iššūkį, įgiję naujos patirties, statybininkai įveikė: nenutraukiant proceso, klojiniai buvo išplėsti ir siloso viršus išbetonuotas.

„Dirbdami Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, mūsų įmonės žmonės įtvirtino savo patirtį, pasitikrino žinias. Nors darbas su slenkančiais klojiniais nebuvo naujiena, tačiau tokios aukštos laiptinės ir tokio didelio skersmens talpų nebuvome betonavę. Taigi, dabar užtikrintai galiu sakyti, kad mūsų, kaip monolitinio betonavimo specialistų patirtis, yra unikali“, – sako įmonės „Dzūkijos statyba“ gamybos direktorius Vidas Lasickas.

Bendrovės „Dzūkijos statyba“ iliustr.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

nepamiršti
2019-08-22 11:52
Šiuos darbus kontroliavo įmonės statybos vadovai Artūras Bingelis ir Darius Vervečka. VA, PAMINĖTI JUK, NIEKAS NEPAMIRŠTA :)
saulius
2019-08-21 17:54
Galėjote ir vedančiųjų darbininkų pavardes paminėti, be jų nieko nebūtų buvę....
Plugs
2019-08-21 12:30
galėjai, Lasickai, bent jau paminėti, kad betoną suvežė Betono Centras, ŠLOVĖ JIEMS!!!

Pramoninė statyba

nuotrauka
2020-11-26 11:51
Vokietijos polimerų kompanija REHAU pasirašė sutartį su „YIT Lietuva“ dėl partnerystės finansuojant ir statant naują mikrokabelių vamzdžių sistemų gamyklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dar spalio pabaigoje šiam objektui buvo gautas statybos leidimas, o veiklą REHAU gamykla planuoja ...
nuotrauka
2020-11-12 11:48
Tarptautiniame Kauno oro uoste, Karmėlavoje, netrukus pradės veikti Airijoje registruotos kompanijos „MAAS Aviation“ užsakymu statoma orlaivių dažymo įmonė, kuri bus viena moderniausių Europoje.
nuotrauka
2020-11-03 11:56
Praėjusį rudenį pradėtos didžiausio Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ padažų gamyklos ir logistikos centro statybos Kauno rajone nesustojo net ir pandemijos sąlygomis. Kaip ir buvo planuota, pastatų statybas ketinama užbaigti iki šių metų pabaigos, o gamykla s...
nuotrauka
2020-10-21 07:43
Dolomitas ir klintys Lietuvoje eksploatuojamuose karjeruose dažniausiai smulkinami sprogdinant. Vykdant sprogdinimo darbus, dažnai susiduriama su vandens užlietais gręžiniais, todėl valstybės valdoma AB „Detonas“ nutarė pradėti gaminti emulsinę sprogstamąją medžiagą, kuri nebijo drėgmės. Nauja gamyk...
nuotrauka
2020-09-10 10:50
Didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja Baltijos šalyse „Achema“ šį mėnesį užbaigs daugumą planinių remonto darbų: antrojo amoniako cecho, kalcio amonio salietros ir amonio salietros cechų remontą ir atnaujins jų gamybos procesus. Spalį, suremontavus antrąjį azoto rūgšt...
nuotrauka
2020-08-26 07:05
„Caverion Lietuva“ baigė 2019 m. Kaune atidarytos „Hollister Lietuva“ gamyklos įrengimo projektą. „Hollister Incorporated“ priklausančios gamyklos veikla, susijusi su sveikatos priežiūros produktų gamyba, reikšminga visoje Europoje, todėl ir inžineriniai sprendimai, kuriais rūpinosi „Caverion Lietuv...
nuotrauka
2020-08-21 09:23
UAB „Harju Elekter“ pradeda 4-ąjį gamyklos Panevėžyje plėtros etapą. Statybos darbus, kurių pabaiga numatyta 2021 m. kovą, atliks UAB „Kaminta“.
nuotrauka
2020-08-07 11:23
Bendrovė „Vilpak“ investuoja 3 mln. Eur į vien savo reikmėms skirtą 3600 kv. m sandėlį Vilniuje, Žemuosiuose Paneriuose.
nuotrauka
2020-07-16 12:48
Kėdainių LEZ baigta statyti 4500 kv. m ploto šunų ir kačių ėdalo gamykla. Gegužės 27 dieną šio pramonės komplekso užsakovui UAB „Kormotech“ buvo išduotas statinių statybos užbaigimo aktas, o liepos 16 dieną vyksta oficialus pastato atidarymas. Statybos valdymu ir statybos užbaigimo procesu rūpinosi ...
nuotrauka
2020-06-18 15:10
Šią savaitę už „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail As“ vykdo antrąjį nuotolinių susitikimų su potencialiais geležinkelio infrastruktūros komponentų tiekėjais etapą. Šį kartą dėmesys skiriamas betono konstrukcijų gamintojams.
nuotrauka
2020-05-05 10:42
Trečia pagal dydį orlaivių dažymo paslaugas teikianti kompanija pasaulyje – „MAAS Aviation“ – Kauno oro uoste pradėjo naujo angaro statybas. Kompanija, vertindama paklausos augimo perspektyvas, jau preliminariai išreiškė norą plėtoti tolimesnę veiklą antrame pagal dydį Lietuvos oro uoste.
nuotrauka
2020-04-15 10:10
„Luminor“ bankas suteikė 6,8 mln. Eur finansavimą Norvegijos kapitalo NT bendrovei „Baltic Sea Properties“, kuri pradėjo dviejų logistikos centrų statybą – abu centrai iškils šalia kelio Vilnius-Kaunas.
nuotrauka
2020-03-24 10:58
Oro skaidymo gamyklos teritorijoje Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) praėjusią savaitę buvo pastatytas esminis dujų gamyklos komponentas – 50 tonų svorio ir 30 m aukščio rektifikacinė kolona, kitaip dar vadinama „šalčio dėže“. Kolona buvo pakelta dviejų didžiulių autokranų pagalba.
nuotrauka
2020-03-02 08:40
Šeimos valdoma specializuota polimerų gamybos bendrovė REHAU, kurios metiniai pardavimai siekia apie 3,5 mlrd. eurų, Klaipėdoje steigia vieną moderniausių gamybos padalinių. Gamykla, kuri bus įkurta Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), gamins mikro kabelių vamzdžių sistemas optinio pluošto...
nuotrauka
2020-02-12 08:00
Skaičiuojama, kad šiemet pradėsiančios veikti Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės (KJ) bus efektyviausios jėgainės Baltijos regione. Efektyvus kuro energijos panaudojimas ne tik mažins neigiamą poveikį aplinkai, bet ir užtikrins mažesnę šilumos gamybos kainą, palyginus su kitomis alternatyvomis...
nuotrauka
2020-01-14 09:29
Įrengiant bendrovės „Lifosa“ Karbamidinio fosfato UP17-44 trąšų gamybos cechą, generalinis rangovas UAB „Montuotojas“ pagamino ir sumontavo apie 700 tonų metalinių konstrukcijų. Toks konstrukcijų kiekis buvo pagamintas ir sumontuotas per metus. Trumpas terminas tokios apimties darbams kėlė nemažai į...
nuotrauka
2019-12-30 10:55
Monake įsikūrusi bendrovė „GRH International“ nusprendė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) steigti naująją savo įmonę.
nuotrauka
2019-12-13 10:21
2020 m. pradžioje Tarptautiniame Šiaulių oro uoste bus pradėtas statyti didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras (angl. MRO) – „Aviatic MRO“, kurio plotas užims 23 tūkst. kv. metrų. Investicijos į projektą sieks iki 20 mln. eurų.
nuotrauka
2019-12-06 10:18
Estijos laivų remonto ir metalo apdirbimo grupei „BLRT Grupp“ priklausanti kompanija „Elme Metall“ pasirašė sutartį su Klaipėdos laisvąją ekonomine zona (LEZ) dėl investicijų į prekybos, logistikos ir gamybos kompleksą. Per artimiausius keletą metų į projektus 7,6 ha teritorijoje kompanija planuoja ...
nuotrauka
2019-12-04 06:58
Šią savaitę Kauno LEZ pradedami modernios, didelio efektyvumo Kauno kogeneracinės jėgainės, gaminsiančios šilumą ir elektros energiją, bandymai.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba

nuotrauka

Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų

Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai...