Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis pasakoja, kad, jau baigus vystyti LEZ 1 teritoriją, po kelerių metų bus pilnai įrengtas infrastruktūros tinklas visoje Kauno LEZ teritorijoje. Šiuo metu dėmesys telkiamas į infrastruktūros plėtrą LEZ 2 dalyje. Bendra Kauno LEZ pritrauktų investicijų suma jau perkopė 1,56 mlrd. eurų, iš jų daugiau nei 80 proc. arba apie 1,3 mlrd. eurų yra investuota į gamybinį sektorių.

„Itin džiugu, kad net apie 60 procentų iš šių investicijų (apie 900 milijonų eurų) yra tiesioginės užsienio investicijos, o didžioji jų dalis – automobilių pramonės ir elektronikos sektoriuose", – sako pranešime cituojamas V. Petružis.

Verslai vertina plug in koncepciją ir biurokratinę amortizaciją

Patys verslai itin vertina Kauno LEZ valdymo bendrovės pasirinktą veiklos, dar vadinamąją plug in, koncepciją, kuri reiškia, kad visa reikiama infrastruktūra suplanuojama ir paruošiama dar iki įsikuriant verslams. Čia veiklą pradėjusiai įmonei tenka rūpintis tik gamyklos statyba arba patalpų nuoma. Privažiavimai, vandens ir nuotekų tinklai paprastai būna jau įrengti.

2021 metais Kauno LEZ valdymo bendrovė, lygiagrečiai vystydama LEZ 2 teritoriją, inicijavo paskutinį LEZ 1 infrastruktūros etapą – Gamybos gatvės ir inžinerinių tinklų statybas – kuris atvėrė 55 hektarus paruoštos žemės naujiems investuotojams. Vos baigus rengti sklypus investicijoms, 2024 metais visas plotas jau buvo subnuomotas.

SIRIN PARK. Bendrovės „SIRIN Development“ vizualizacija

 

„Mums labai svarbu, jog įmonė turėtų garantiją, kad, pastačius gamyklą, neteks gaišti brangaus laiko, susiduriant su netikėtais trukdžiais. Todėl mes dar ir vykdome vadinamąją biurokratinę amortizaciją. Tai reiškia, kad bendradarbiaujame su valstybės ir savivaldos institucijomis ir padedame klientams teikti paraiškas, prašymus, gauti leidimus ir pan." , – pasakoja V. Petružis.

Šiuo metu nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „SIRIN Development" sėkmingai veikia ir vykdo plėtrą Kauno LEZ 1 jau 19 hektarų plote, o iki 2030 metų Kauno LEZ vystomiems projektams ketinama skirti dar apie 40 mln. eurų. Šios bendrovės generalinis direktorius Laurynas Kuzavas pažymi, kad investicijas orientuoja į modernių objektų plėtrą: „Planuodami ir projektuodami logistikos parkus Kauno LEZ laikomės strategijos, kurią taikome visų mūsų NT objektų statyboms. Savo investicijas orientuojame į modernių objektų plėtrą ir iš anksto siekiame, kad pastatai atitiktų reikalavimus, aktualius ne šiandien, o ateityje – po penkių, po dešimties metų. Aukščiausius standartus taikome ir kokybę užtikriname kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, diegiame ypatingo lygumo grindis, pritaikytas automatiniams sprendimams, kurių gali prireikti mūsų klientų veikloje", – vardija pašnekovas. 

„Freda IV“

baldų sandėlis.

Bendrovės „YIT Lietuva“ 

nuotr.

 

Kuriasi aukštųjų technologijų verslai

Kauno LEZ šiuo metu sėkmingai veikia baldų, farmacijos pramonės įmonės, aukštųjų technologijų verslai, logistikos kompanijos, mechatronikos įmonės. Beveik visame gamybos sektoriuje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Vidutinis jų bruto atlyginimas užsienio valdomose įmonėse viršija 3 tūkst. eurų.

Vien pernai LEZ dirbantys daugiau nei 7,5 tūkst. darbuotojų sumokėjo Sodros ir gyventojų pajamų mokesčio apie 94 milijonus eurų ir tie skaičiai kasmet auga", – apie Kauno LEZ indėlį į visos šalies ekonomiką pasakoja V. Petružis.

Neseniai Kauno LEZ 1 veiklą pradėjusi UAB „Biokona", pirmaujanti biodujų ir biometano jėgainių statytoja Lietuvoje ir užsienio rinkose, komercijos direktorius Gerardas Žukauskas pasakoja, jog įsikurti Kauno LEZ buvo nuspręsta nutarus plėsti eksportą į tarptautines rinkas.

Kadangi įmonė specializuojasi atsinaujinančios energetikos srityje, siūlydama sprendimus biodujų jėgainių projektavimui, statybai, įrangos gamybai, technologijų diegimui ir techniniam palaikymui, buvo būtina investuoti ir į naują bei kokybišką gamybos pastatą.

Bendrovės „Biokona“ 

nuotr.

 

Kaip būtiną sąlygą verslo sėkmei jis įvardija ir puikiai išvystytą infrastruktūrą, kuri leidžia įmonėms koncentruotis į savo veiklą. „Privažiavimo keliai, vandens tiekimas, nuotekų sistema, šilumos tiekimas iš šalia esančios gamyklos – visa tai užtikrina Kauno LEZ. Dėl to mes galėjome jau iš pat pradžių sutelkti dėmesį į savo pagrindinį tikslą – kokybišką gamybą," – paaiškino pranešime cituojamas G. Žukauskas.

Įmonė jau dabar svarsto plėtros galimybes, nes užsakymų skaičius sparčiai auga. „Mūsų tikslas – stabilus ir tvarus verslo augimas. Nenorime skubėti, tačiau norime užsitikrinti, kad ateityje turėtume pakankamai vietos ir galimybių augti," – kalba UAB „Biokona" komercijos direktorius.

2019 metais Kauno LEZ 1 veiklą pradėjo aukštųjų technologijų įmonė UAB „Axioma Metering", kuri kuria ir gamina ultragarsinius šilumos, vandens apskaitos bei duomenų valdymo prietaisus, sėkmingai plečiasi ir auga.

Šios įmonės generalinis direktorius Ignas Vosylius džiaugiasi, kad „Axioma Metering" yra tapusi svarbiu tarptautinės rinkos žaidėju: „Išmaniuosius vandens skaitiklius pardavinėjame daugiau nei 60 šalių. Vertiname rinką globaliai, stebime, kur skaitmenizacija ateina į vandens rinką. Dalyvaujame projektuose ir džiaugiuosi, kad didžiąją dalį jų laimime."

Tačiau labiausiai įmonės vadovas didžiuojasi, jog visi procesai – nuo projektavimo iki gamybos – vyksta čia, Lietuvoje, Kauno LEZ, kur kuriamos darbo vietos aukštos kvalifikacijos specialistams.

„Mūsų žemėlapyje – Vakarų Europa, Artimieji Rytai, Indija, Šiaurės Amerika, Australija. Pernai atidarėme dar vieną, jau antrąją gamyklą, kurios plotas dvigubai didesnis nei pirmosios. Jei iki šiol galėjome pagaminti 2 milijonus išmaniųjų vandens skaitiklių per metus, tai antroje jau dvigubai didesnis ne tik plotas, bet ir gamybos pajėgumai", – apie sėkmingą plėtrą pasakoja I. Vosylius.

„Axioma Metering“ gamykla Kauno LEZ. Bendrovės „Tatoma“ nuotr.

Kol kas telpa visi, tačiau ateityje reikės daugiau ploto

Kauno LEZ vadovas V. Petružis sako, kad nors LEZ 1 etapą užpildė investuotojai, LEZ 2 teritorijoje kol kas telpa visi norintys verslai, tačiau žvelgiama ir į ateitį.

„2024 metais valdymo bendrovė subnuomojo 32 hektarus parengtų sklypų investicijoms. Vidutiniškai nuo 2017 metų Kauno LEZ valdymo bendrovė kasmet subnuomoja po 20-25 hektarus, apskaičiavome, kad lieka dar keli metai ir mūsų visa šiuo metu investicijoms paruošta ir dar vystoma teritorija bus užpildyta. Verta paminėti, kad kuriant Kauno LEZ, jai buvo numatytas dvigubai didesnis – 1054 hektarų plotas – tačiau bendras netikėjimas paskatino politinius sprendimus sumažinti Kauno LEZ pramoninę teritoriją per pusę", – prisimena LEZ vadovas.

Ir sako ypatingai besidžiaugiantis, kad pernai Seime buvo patvirtintas įstatymas, kuriuo atstatoma visa Kauno LEZ teritorija. Belieka sulaukti Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus patvirtinti konkretūs sklypai.