Daugiabučius renovuojantiems vilniečiams – ne tik mažesnės šildymo sąskaitos, bet ir nemokamai atnaujinti kiemai
2021-01-29 09:21
Siekdama didinti renovacijos apimtis ir mažinti energijos suvartojimą sostinėje, Vilniaus miesto savivaldybė su jai priklausančia įstaiga „Atnaujinkime miestą" gyventojams, nusprendusiems modernizuoti daugiabučius, siūlo nemokamai atnaujinti jų namus supančią aplinką. Šią savaitę priimtame 2021 m. savivaldybės biudžete tam numatyta daugiau nei milijonas eurų.
Per praėjusius metus sostinės savivaldybė atnaujino 70 renovuotų daugiabučių kiemų, o šiemet planuoja sutvarkyti dar tiek pat. Kaimynijoms atnaujinti 2021-aisiais skirta 1,05 mln. eurų. Tai beveik du kartus didesnė suma nei pernai – tuomet buvo atlikta darbų už 575 tūkst. eurų.
„Vilniuje turime labai didelę senų daugiabučių, kuriems reikalingas atnaujinimas, koncentraciją. Dauguma jų yra energetiškai neefektyvūs. Ypatingai tai pajuntame žiemos metu, kai dėl suvartojamo šiluminės energijos kiekio išsipučia sąskaitos už šildymą. Tokie daugiabučiai yra ne tik neekonomiški, bet ir neekologiški, nes jų šildymui sudeginama daugiau kuro nei analogiškuose naujos statybos ar renovuotuose pastatuose. Dėl to nuolat ieškome būdų, kaip paskatinti renovaciją“, – cituojamas Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Pasak mero pavaduotojo, nepaisant to, kad šildymo kainos per dešimtmetį sumažėjo perpus, šaltuoju sezonu gyventojai visada nuogąstauja dėl didelių šildymo sąskaitų. Pernai atliktas Eurostat tyrimas parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis lietuvių negali pakankamai apsišildyti būsto. Viena iš priežasčių – mažos renovacijos apimtys. Pasenę ir menkai prižiūrėti namai, kuriuose eksploatuojamos nusidėvėjusios šildymo sistemos, neužtikrina tolygaus šildymo, tad gyventojai susiduria su dideliais nepatogumais.
„Atnaujinkime miestą“ nuotr.
Atnaujinus namą, kaip rašoma pranešime, ne tik taupoma šiluma bei lėšos, iki renovacijos atitekdavusios remonto darbams, bet ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų butas modernizuotame daugiabutyje, sutaupo apie 1 toną šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus. O standartinis 2 tūkst. kvadratinių metrų namas – net 33 tonas per metus.
Nepaisant to, dalis daugiabučiuose įsikūrusių butų savininkų net su valstybės siūlomomis lengvatomis nesutinka investuoti į bendro turto būklės gerinimą, todėl Vilniaus miesto savivaldybė gyventojams kuria papildomas paskatas ryžtis modernizacijai.
Pernai savivaldybės įstaiga „Atnaujinkime miestą" ėmėsi aktyvios komunikacijos kampanijos su gyventojais, o miesto savivaldybė pradėjo kiemų atnaujinimo darbus prie modernizuotų namų. Darbai apėmė pėsčiųjų takų, automobilių stovėjimo aikštelių atnaujinimą, apšvietimo modernizavimą, taip pat esamų želdynų tvarkymą bei dviračių stovų ir suoliukų įrengimą.
Šiemet sostinėje numatyta atnaujinti 19 kaimynijų teritorijų, užimančių daugiau nei 25 hektarus ir talpinančių 77 daugiabučius namus. Atnaujinimo darbai šių daugiabučių kiemuose turėtų nudžiuginti daugiau nei 8800 vilniečių.
Savivaldybės Tarybos sprendimu, pirmenybė teikiama toms kaimynijų teritorijoms, kur yra daugiausiai renovuotų daugiabučių. Tokiu būdu gerinama aktyvių gyventojų, kurie rūpinasi savo namų būkle, gyvenamosios aplinkos kokybė. Šiuo metu aktyviausiai namų renovaciją vykdo Žirmūnų, Antakalnio, Naujamiesčio ir Verkių gyventojai, todėl tikėtina, kad būtent šie kvartalai pirmiausiai atsinaujins kompleksiškai.
Nuo šių metų papildoma finansavimo programa siūloma pasinaudoti ir daugiabučių valdytojams. Savivaldybė yra numačiusi kompensuoti sąnaudas, kurias valdytojai patiria organizuojant renovacijos darbus.
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Šalia Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir buvusio karinio miestelio numatyta teritorija gali tapti nauju pramonės traukos centru. Vyriausybė pritarė siūlymui Visagine steigti daugiau kaip 223 ha laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje tikimasi pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sudaryti...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Klaipėdoje statomo futbolo maniežo statybos pasiekė vieną ryškiausių etapų – pradėtas kelti kupolas, kurio aukštis kartu su atramine sienele sieks apie 25 metrus. Maždaug 3 mln. eurų vertės projektas turėtų suteikti galimybę futbolininkams treniruotis ir varžytis ištisus metus, nepriklausomai nuo or...
Pirkimai, kuriuose pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, pasikartojantys sandoriai ir statybos darbų sutarčių vertės augimas jau po konkurso – tokias galimas korupcijos rizikas Šilalės, Šilutės ir Visagino savivaldybėse nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos vertinimu, tokia praktika g...
Klaipėdos centre esanti dalis „Klaipėdos energijos“ gamybinės teritorijos gali virsti nauja viešąja erdve su sporto ir kultūros centru, biurais bei gyventojų aptarnavimo patalpomis. Miesto savivaldybė ir bendrovė susitarė bendradarbiauti rengiant teritorijos konversijos sprendinius.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Prieš Vėlines artimųjų kapų paiešką galima gerokai palengvinti – Kaišiadorių rajone veikianti skaitmeninė sistema „Cemety“ leidžia internetu rasti kapavietės vietą, peržiūrėti nuotraukas ir pasinaudoti navigacijos nuoroda.
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Gargždų laukia vizualinis ir funkcinis šokas – miesto širdis netrukus bus perplanuota iš pagrindų, o pirmieji infrastruktūriniai potėpiai jau užfiksuoti teisiniuose dokumentuose. Svarbios atkarpos rekonstrukcija taps neatsiejama didžiojo Gargždų centrinės dalies pertvarkymo plano dalimi, garantuosia...
Susidėvėję Kauno laiptai tampa miesto infrastruktūros atnaujinimo prioritetu – per pastaruosius penkerius metus jų remontui skirta 5 mln. eurų. Tvarkomos ne tik pakopos ir turėklai, bet ir apšvietimas, poilsio vietos bei pėsčiųjų jungtys tarp skirtingų miesto rajonų.
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Nusidėvėjusios Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos laukia kapitalinis remontas už 6,3 mln. eurų. Per metus planuojama atnaujinti pastato fasadą, stogą, inžinerines sistemas ir vidaus patalpas, įrengti liftą bei pritaikyti mokyklą žmonėms su negalia. Kol vyks darbai, mokiniai persikels į Klaipėdos suau...