2019 rugpjūčio 26 d. pirmadienis, 0:32
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Uosto plėtra 2015-aisiais – ar pagaliau turėsime giliavandenį uostą?

Aušra PETRONIENĖ      2014-07-02 07:30
Augantys Klaipėdos uosto krovinių srautai, intensyvėjanti laivyba, didėjantis atplaukiančių laivų tonažas uosto vadovybę verčia nuolat galvoti apie uosto infrastruktūros gerinimą tam, kad būtų maksimaliai išnaudotos visos galimybės didinti krovos apimtis. Ne paslaptis, kad uosto plėtros planai domina ne tik uostamiesčio bei visos šalies statybos ir projektavimo įmones. Uosto plėtra neabejotinai turės įtakos miesto gyventojams, aplinkai, pajūriui bei komunikacijai su Kuršių neriją, todėl susipažinti su ateinančių metų uosto plėtros perspektyvomis bei uosto rekonstrukcijos problemomis buvome pakviesti į uostamiestyje organizuotą ateinančių metų uosto vizijos pristatymą.
nuotrauka
Klaipėdos uostas. Portalo nuotrauka


Minimos įmonės
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga,

LSIS prioritetą teikia Lietuvos specialistams

Nors Lietuva Baltijos jūroje turi 3 uostus – Klaipėdos, Šventosios ir Būtingės, tai yra, tiek pat, kiek ir kaimyninė Latvija bei mažiau nei Rusija, kuri turi 4 uostus, mūsų šalies uosto krantinių ilgis yra didžiausias. „Todėl uostamiesčio statybos rinkoje svarbią vietą užima uosto krantinių projektavimas ir jų rekonstrukcija“, – teigė Lietuvos inžinierių sąjungos (LSIS) Klaipėdos klubo pirmininkas Tautvydas Petras Tubis.

Krantinės yra ypatingas statinys, tad joms projektuoti ir statyti reikalingos kvalifikacijos bei atestatai.

„Šiuos darbus atlikti gali tik aukštos kategorijos profesionalai. LSIS Klaipėdos klubas užsiima tokių specialistų atestacija. Todėl mums svarbu žinoti uosto nuomonę apie čia dirbančių statybos specialistų kvalifikaciją bei ką galima būtų šioje srityje pagerinti“, – aiškino T. P. Tubis. Jo nuomone, projektuoti uosto statinius turėtų Lietuvos specialistai, nes jų kvalifikacija yra pakankamai aukšta, o pasamdyti užsienio projektuotojai, dažnai nesigilindami į mūsų šalies specifiką, priima ne visai teisingus sprendimus.

Nėra teisinės bazės ir tinkamų specialistų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko įsitikinimu, tinkamus specialistus, kurie galėtų suprojektuoti ir pastatyti uosto infrastruktūros statinius, Lietuvoje rasti labai sunku.

„Iš tikrųjų nieko mes neturime. Ant vienos rankos pirštų galiu suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra žmonių, kurie galėtų tinkamai suprojektuoti uosto statinius. Reikia būti realistais – nelabai mes ką ir galime, todėl turime remtis gera Europos šalių praktika, šalių, kurios turi ilgaamžes uostų statybos tradicijas – olandų, vokiečių, danų. Aišku, būtina siųsti savus žmones ten mokytis, bet realybė tokia, kad su vienu uostu mes esame per maža rinka, kad turėtume daug statybininkų, projektuotojų ar inžinierių, kurie sugebėtų tokius darbus daryti. Projektavimas Lietuvoje apskritai yra problema, o kalbant apie uostą, tai yra labai didelė problema“, – įsitikinęs A. Kamarauskas.

Jo nuomone, Lietuvoje trūksta ne tik tinkamos kvalifikacijos specialistų, bet ir norminių dokumentų, reglamentuojančių statybą uoste. „Visi šie dokumentai tinka bendrai Lietuvai, o uostamiesčio specifikos juose yra labai mažai. Nėra aiškiai teisiškai apibrėžta, kas yra gilinimo darbai, ar tai yra statinys, ar jam reikalingas projektas, kokia tam reikalinga projektuotojo kvalifikacija ir panašiai. Tad artimiausiu metu inicijuosime įvairių statybinių normų įteisinimą ir tikimės, kad uosto statybos sferoje atsiras daugiau aiškumo“, – sakė jis.

Keičiantis valdžiai, keičiasi ir vizijos

Nors pirmi projektiniai pasiūlymai dėl galimybės statyti giliavandenį uostą Klaipėdoje buvo pateikti dar 1996 metais, anot KVJUD infrastruktūros direktoriaus A. Kamarausko, praėjus beveik dvidešimčiai metų, šis tikslas dar nepasiektas.

„Tą patį galima būtų pasakyti ir apie tilto per Kuršių marias idėją, kuri buvo iškelta panašiu laikotarpiu. Tai rodo, kad nuo didelių projektų idėjos atsiradimo iki jos įgyvendinimo praeina ilgas laikas. Reikėtų užduoti sau klausimą, ar mes ne per ilgai galvojame ir šnekame“, – retoriškai paklausė A. Kamarauskas ir išreiškė apgailestavimą, kad besikeičiant valdžioms, keitėsi ir Vyriausybės pozicija uosto plėtros klausimais.

„2008 metais giliavandenio uosto statybos vizija pagaliau jau buvo labai aiški, buvo patvirtinta Vyriausybės veiksmų programa, tačiau vėliau, pasikeitus valdžiai, buvo nuspręsta giliavandenį uostą perkelti į Šventąją, tad dabar vėl turime grįžti prie tų pačių klausimų ir planuoti naujus darbus Klaipėdos uoste“, – sakė jis.

Į uostą jau investuota apie 4 mlrd. litų

Direktoriaus teigimu, uosto tikslas labai aiškus – Klaipėdos uosto krantines įgilinti iki 17 metrų. Toks gylis yra, pavyzdžiui, Danijos sąsiauriuose. Ir būtent toks gylis sudarytų sąlygas Klaipėdos uoste priimti didžiuosius konteinerinius laivus.

„Jei palygintume uostamiestį su kitais konkuruojančiais uostais, tai, pavyzdžiui, Ventspilio ar Talino uostai, artimiausiu laiku ir Rygos uostas, jau nekalbant apie Rusijos uostus, šį gylį jau yra pasiekę. Reikia nepamiršti, kad sparčiai auga Rusijos uostai ir tai turėtų būti aiškus signalas mums pasitempti. Žinant Rusijos politiką perkelti savo krovinius į savus uostus, reikia būti pasiruošus augančiai konkurencijai su kaimyniniais uostais“, – sakė direkcijos atstovas.

Anot jo, privaloma gerinti Klaipėdos uosto infrastruktūros parametrus dar ir dėl to, kad paskaičiuota, jog 1 litas, valstybės ar uosto direkcijos investuotas į uosto infrastruktūrą, atneša 2-2,5 lito krovos kompanijų investicijų į savo infrastruktūros kūrimą. „Tai yra dideli pinigai. Iš viso nuo nepriklausomybės atkūrimo į uostą yra investuota apie 4 mlrd. litų“, – teigė jis.

Įgyvendinama giliavandenio uosto vizija

A.Kamarausko teigimu, šiuo metu yra baigiama atlikti studiją dėl Klaipėdos uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo plėtros plano. Šis planas buvo rengiamas kartu su strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) procedūra, kuriai buvo pritarta. „Tad visais sprendiniais jau galima naudotis ir planuodami savo darbus uoste mes jais naudojamės“, – teigė uosto atstovas.

Anot jo, yra siūlymų, plečiant uosto teritoriją link šiaurinės miesto dalies, pratęsti molus, suformuojant nedidelį plotą, kuriame būtų galima priimti 2-3 didžiausius laivus. „Tai galėtų būti skysti ar birūs kroviniai, kad transporto koridorius tarp tos naujai suformuotos teritorijos ir sausumos būtų minimalus ir turėtų kuo mažiau veiktų gretimų teritorijų gyvenimą“, – galimybes svarstė A. Kamarauskas.

Klaipėdos uostas, lyginant su kitais uostais, nėra paprastas ir laivyba jo šiaurinėje dalyje reikalauja daug laivų kapitonų išmonės bei patirties, tad yra pakankamai sudėtinga. „Atsižvelgiant į šią aplinkybę, yra siūloma įplaukimo kanalą sukti apie 12 laipsnių šiaurine kryptimi. Šis sprendimas laivų patekimą į uosto teritoriją padarytų paprastesnį ir saugesnį“, – aiškino A. Kamarauskas. Taip pat studija siūlo turėti visą eilę giliavandenių krantinių, besidriekiančių iki pat tarptautinės perkėlos.

Atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada leidžia papildomai iki 15 metrų gilinti Klaipėdos uosto šiaurinę dalį iki AB „Klasco“ apsisukimo rato. Anot A. Kamarausko, nors gilinimo apimtys ne tokios ir didelės – apie 300 000 kubinių metrų, atlikus šiuos darbus, čia būtų galima priimti laivus su maksimalia 14 metrų grimzle.

Artimiausiu metu planuojama ruošti techninį projektą 10-11 krantinių rekonstrukcijai projektiniam 17 metrų gyliui. Vėliau rekonstrukcija laukia ribinio amžiaus, kuris uosto infrastruktūros statiniams yra 50 metų, sulaukusių pirmos ir antros krantinių. „Netrukus skelbsime konkursą šių krantinių rekonstrukcijos projektui. Vėliau jas taip pat gilinsime iki 17 metrų“, – uosto planus dėstė A. Kamarauskas. Taip pat yra ruošiami dokumentai „Begos“ krantinių gilinimui iki 16,5 metrų. Planuojama iki 16,5 metrų gilinti ir neseniai darbą pradėjusio konteinerių paskirstymo centro teritorijoje esančias 97-100 krantines. Anot direkcijos atstovo, prieš gilinimą būtina atlikti dar vieną didžiulį darbą – sutvirtinti molus, kurie buvo skirti 14 metrų gylio uostui.

SGD terminalo vietą laiko blogiausia iš galimų

Artimiausiu metu pokyčiai laukia ir pietinės uosto dalies, kur planuojama nugriauti kelis pirsus, taip pat statytus prieš 50 metų, ir krantines įgilinti iki 14 metrų. Anot uosto direkcijos atstovo, šiek tiek keblumų kyla dėl kitoje Kuršių marių pusėje esančio botaninio draustinio. Dėl to svarstoma, kaip nepakenkiant jam, vykdyti visus uosto infrastruktūros gerinimo darbus. Anot A. Kamarausko, bendra darbų sąmata čia siektų apie 400 mln. litų. Taip pat čia planuojama pastatyti molo užtvarą, kuri padėtų išspręsti sūraus vandens patekimą į uosto teritoriją.

Uosto direkcijos atstovo teigimu, galima tik apgailestauti, kad suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą buvo nuspręsta statyti būtent prie Kiaulės nugaros, dėl to didelių laivų įplaukimas į uostą tapo dar pavojingesnis.

„Be to, pati dujų terminalo krantinė pastatyta taip, kad ja naudotis galės tik dujas tiekiantis laivas, o kas bus, jei dujų poreikis sumažės? O krantinių statyba, neskaitant gilinimo darbų, juk apie 90 mln. litų kainavo“, – sakė A. Kamarauskas. Tačiau dabar, anot jo, reikia tikėtis, kad statybos, kaip ir planuota, bus baigtos iki lapkričio mėnesio.

Sprendžia dėl įvažiavimo kelių

KVJUD infrastruktūros direktoriaus teigimu, su SGD terminalo atsiradimu susiję daug satelitinių uosto projektų, tokių, kaip mažesnių dujinių laivų pakrova, jų transportavimas į mažesnius terminalus bei tiekimas geležinkeliais ir kitu transportu vidaus rinkai. „Šie projektai yra tik svarstymų stadijoje, tačiau mes, kaip uostas, privalėsime sukurti infrastruktūrą, užtikrinančią UAB „LITGAS“ sprendimų įgyvendinimą“, – aiškino jis. Dar vienas uosto direkcijos galvosūkis – 3-oji vandenvietė, mat nusprendus, jog kokybiškesnis vanduo gyventojams būtų tiekiamas iš požeminių šaltinių, ieškoma galimybės iškelti šią vandenvietę iš dabartinės buveinės. Tačiau direkcijos atstovas pripažino, kad šios vandenvietės iškeldinimo dar teks palaukti.

Vienas iš svarbesnių uosto infrastruktūros objektų – įvažiavimo keliai. Anot A. Kamarausko, neseniai parengtas pietinio aplinkkelio, kuris būtų Kairių gatvės tęsinys, į uostą detalusis planas. Pietinėje miesto dalyje bus formuojamas kelio Šilutė-Klaipėda tęsinys, įsiliesiantis į pietinę Klaipėdos uosto dalį. Tuo siekiama sunkiasvorį transportą nukreipti toliau nuo gyvenamųjų miesto rajonų. Taip pat planuojama daryti Minijos g. ir Taikos pr. tęsinius, rekonstruoti Minijos g. ir Jūrininkų pr. sankryžą, viaduką virš geležinkelio, numatoma jungtis į Kairių gatvę, planuojamas magistralinio kelio tęsinys iki kelio Šilutė-Klaipėda, centrinėje dalyje ketinama suformuoti dviejų lygių sankryžą su nuvažiavimais į gretimas teritorijas.

Visiems šitiems sprendiniams įteisinti ir atlikti teritorijų planavimo procedūrą pagal naująjį teritorijų planavimo įstatymą uosto direkcija dar turi parengti uosto bendrąjį planą.



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka
2019-08-23 08:20
Siekiant didesnio pastatų energinio efektyvumo ir sveikesnės, patogesnės gyvenamosios aplinkos, neišvengiamai tenka spręsti šilumos nuostolių mažinimo klausimus tiek statant naujus būstus, tiek ir renovuojant senus. Kad pasiektume norimą rezultatą ir gyventume šiltuose jaukiuose namuose, reikėtų atk...
nuotrauka
2019-08-21 15:38
Trečiadienį, rugpjūčio 21 d., oficialiai paskelbta naujosios Klaipėdos futbolo mokyklos statybos pradžia. Į pamatus buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė su pranešimu apie mokyklos siekius ir laukiamus pokyčius.
nuotrauka
2019-08-21 07:48
Bendrovė „Dzūkijos statyba“ dalyvauja viename iš Lietuvai svarbių projektų – Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įmonei patikėti betonavimo darbai.
nuotrauka
2019-08-19 07:50
Neseniai Vokietijos gamintojas JUNG pristatė naujovę – modulinę sistemą „plug + go“, kuri elektros prietaisų montavimą padaro paprastą, greitą ir švarų. Tuščiavidurių sienų sistemoms ir baldams pritaikytos „plug + go“ sistemos idėja – užsakovą pasiekia iš anksto gamykloje į vieną rėmelį jau surinkti...
nuotrauka
2019-08-14 09:37
Skaitmeninė statyba tampa būtinybe statybų rinkoje. Siekiant inovatyvaus ir konkurencingo statybos sektoriaus, spartus skaitmeninės statybos diegimas Lietuvoje yra neišvengiamas. Pritaikydamas šiuolaikines technologijas ir pasitelkdamas vizualinį programavimą, Vilniaus Gedimino technikos universitet...
nuotrauka
2019-08-13 10:31
2017 m. sausio 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1475 dėl keraminių čerpių, kurioms taikomas standartas EN 1304, reikalauja, kad atsparumas temperatūrų svyravimui nekeistų gaminių eksploatacinių savybių, kad čerpės atlaikytų ne mažiau kaip 150 šilumos/šalčio ciklų.
nuotrauka
2019-08-12 16:41
Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ (KN), naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė, kartu su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), pasirašė trišalę sutartį dėl „Klaipėdos naftos“ valdomos krantinės Nr. 1 rekonstrukcijos darbų su viešojo konkurso laimėtojais. 22,...
nuotrauka
2019-08-12 14:36
Sostinė šiuo metu įgyvendina ambicingą paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo projektą, kurio metu bus rekonstruotas T. Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų kolektorius. T. Narbuto gatvė yra svarbi transporto arterija, su centrine miesto dalimi jungianti kelis rajonus. Naujojo kolektoriaus tra...
nuotrauka
2019-08-09 15:04
Kaune iškils naujas tiltas per Nerį, kuris bus kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, taip pat bus pastatytas naujas viadukas per Jonavos gatvę, dešinėje magistralinio kelio pusėje bus įrengtas jungiamasis kelias.
nuotrauka
2019-08-09 07:30
Iš esmės pertvarkyti didelės įmonės struktūrą – rizikingas žingsnis. Rizika dar labiau išauga, kai šie pokyčiai susiję su įmonės pardavimu ir naujos vadovų komandos atėjimu. Tokia yra įmonių valdymo teorija. Kad šie pokyčiai būtų valdomi, o pereinamasis periodas vyktų kuo sklandžiau, iki metų pabaig...
nuotrauka
2019-08-08 11:28
UAB „Merko statyba“ apyvarta pirmąjį 2019 metų pusmetį pasiekė 27,4 mln. eurų ir buvo 34 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (20,4 mln. eurų).
nuotrauka
2019-08-08 08:52
Vieni iš pagrindinių darnaus miestų vystymosi koncepcijos tikslų yra padaryti miestus ir žmonių apgyventas vietoves saugias, atsparias (stichinėms nelaimėms) ir darnias, užtikrinti visiems prieigą prie prieinamos (lengvai pasiekiamos), patikimos, darnios ir modernios energijos.
nuotrauka
2019-08-07 07:50
PIR izoliacinių plokščių gamintojas „UNILIN“ vertina išmanią izoliaciją, kuri reiškia taupomą erdvę, nes montuojamas plonas izoliacinis sluoksnis, o erdvės panaudojamos kuo efektyviau. Todėl įmonė „Moderni izoliacija“, atstovaujanti „UNILIN“, renkasi jos gaminamą PIR PREMIUM su lambda 0,020 W/mK, ne...
nuotrauka
2019-08-05 12:01
Dr. Robertas Šertvytis, KŪB „AIVA SISTEMA“ generalinis direktorius, remdamasis užsienio ir savo paties patirtimi nagrinėja medžiagų tiekimo valdymo problemas ir jų sprendimo būdus, panaudojant šiuolaikinę procesų valdymo automatizavimo AIVA STATYBA programą. Analizuojami medžiagų tiekimo planavimo, ...
nuotrauka
2019-08-01 10:05
Praūžusi audra užliejo purvu Kauno gatves, per kaitrą nudžiūvo mažo miestelio liepos. Apie tai buvo plačiai rašyta žiniasklaidoje, išsakyta daug nuomonių komentaruose, ieškota kaltų. Tokių dviejų skirtingų reiškinių problemos šaknys yra ten pat – neteisingai parinktos naudojamos miestuose dangos. Di...
nuotrauka
2019-07-31 15:01
Vyriausybė įpareigojo Turto banką parengti koncepciją, kaip panaudoti buvusio Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus pastatus ir teritoriją. Šie pasiūlymai Vyriausybei turėtų būti pateikti iki kitų metų vasario 28 d.
nuotrauka
2019-07-30 13:45
„Modus Group” pradeda naują saulės jėgainių parkų plėtros etapą Lenkijoje. Kaimyninėje rinkoje grupė iki 2020 metų pradžios planuoja įrengti 41 saulės jėgainių parką, kurių bendra galia sieks 41 megavatų (MW). Į šiuos žaliosios energetikos projektus bendrovė numato investuoti apie 36 mln. eurų. Fina...
nuotrauka
2019-07-29 11:49
Šilumos izoliacija teikia komfortą ir mažina sunaudojamos energijos kiekį. Be to, renovacijos projektuose ir naujoms konstrukcijoms yra privalomas kuo mažesnis sunaudojamos energijos kiekis.
nuotrauka
2019-07-25 10:45
Išmanieji namai Lietuvoje atsirado apytiksliai prieš 15 metų, tačiau ne kiekvienas žino, kaip jie veikia, ir nuo ko pradėti savo „protingų“ namų įrengimą. Baiminatės, kad viskas brangiai kainuos, arba kad namas „išprotės“? Jei turėsite pakankamai žinių apie išmaniuosius namus – baimių ir dvejonių ne...
nuotrauka
2019-07-23 14:27
Šalia Klaipėdos įsibėgėja SBA Technologijų ir inovacijų parko plėtra. Dar šiemet numatoma baigtį pirmąjį etapą – žaliosiomis technologijomis paremto logistikos centro statybas. SBA taip pat patvirtino naują antrojo etapo investiciją – baldų komponentų gamyklą, kurios statyba prasidės įpusėjus pirmąj...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka

Naujos CAT® technikos paklausa Baltijos šalyse didėja

Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės...