Valstybės duomenų agentūra (iki 2023 m. Lietuvos statistikos departamentas),

Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo darbo užmokesčio (3,2 proc.) padidėjimas, mašinų ir mechanizmų darbo valandos kaina didėjo 0,5 proc.

Šių metų rugsėjį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 3 mlrd. eurų to meto kainomis ir palyginti su rugpjūčiu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) padidėjo 0,5 proc.

Šių metų rugpjūtį šalyje atlikta statybos darbų už 536,9 mln. eurų to meto kainomis. Pasak Valstybės duomenų agentūros, tai 0,1 proc. daugiau nei liepos mėnesį (palyginamosiomis kainomis).

Valstybės duomenų agentūra praneša, kad Lietuvos įmonių išlaidos aplinkos tausojimui 2022 m. siekė 949,2 mln. eurų ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 33,3 proc.

Valstybės duomenų agentūra praneša, kad šių metų rugpjūtį statybos sąnaudų elementų kainos, palyginti su liepa, sumažėjo 0,3 procento, bet nuo pernai vasaros jos iš viso paaugo 2,9 proc.

Valstybės duomenų agentūra praneša, kad 2023 m. liepos mėnesį šalyje atlikta statybos darbų už 507,1 mln. eurų. Tai 4,8 proc. daugiau nei birželį. Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pastatų statybos darbų atlikta 11,2 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 1...

Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo darbo užmokesčio (4 proc.) padidėjimas.

Antrąjį ketvirtį baigta statyti 2 391 naujas gyvenamasis ir negyvenamasis pastatas, tai 14,4 proc. mažiau nei 2022 m. atitinkamą ketvirtį.

Birželį šalyje atlikta statybos darbų už 500,8 mln. EUR to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 0,5 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei gegužę (nepašalinus – 1,9 proc. daugiau).

Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo darbo užmokesčio (5,2 proc.) padidėjimas.

Po du ketvirčius trukusio kryčio Lietuvos ekonomika šių metų II ketvirtį vėl augo. Labiausiai jos aktyvumą skatino sparčiai didėjusi statybos darbų apimtis, dėl atnaujintos AB „Achema“ veiklos ir didesnės naftos perdirbimo apimties ūgtelėjęs apdirbamosios gamybos aktyvumas, o slopstantis kainų augim...

2023 m. balandį šalyje atlikta statybos darbų už 409 mln. EUR to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,7 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei kovo mėn. (nepašalinus – 10,1 proc.), rašoma Valstybės duomenų agentūros pranešime.

2023 m. sausį šalyje atlikta statybos darbų už 265,9 mln. EUR to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 1,5 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2022 m. gruodį (nepašalinus – 40,7 proc. mažiau).

2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, naujos statybos būstai pabrango 5,9 proc.Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 6,1 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 5,4 proc. Ankstesnės statybos būstai, kaip ir vienbučiai, dvibučiai namai bei butai daugiabučiuose namuose, atpigo po 0...

Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (3,6 proc.), statybinių medžiagų ir gaminių (0,1 proc.) kainų sumažėjimas.

2022 m. gruodį šalyje atlikta statybos darbų už 449,8 mln. EUR to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 0,3 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei lapkritį (nepašalinus – 0,3 proc. mažiau).

2022 m. lapkritį šalyje atlikta statybos darbų už 439 mln. EUR to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 5,2 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei spalį (nepašalinus – 5,6 proc.).

Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas (1,3 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos sumažėjimas (0,5 proc.) bei vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio padidėjimas (1,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Spalį šalyje, praneša Statistikos departamentas, atlikta statybos darbų už 467,6 mln. EUR to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 5,1 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei rugsėjį (nepašalinus – 1,9 proc.).

Nors infliacija vis dar neslūgsta, gyventojų finansinė situacija nėra tokia bloga, kaip ekonomistų buvo prognozuota dar šių metų pradžioje, dalijasi Lietuvos statistikos departamentas.