2023 gruodžio 7 d. ketvirtadienis, 22:43
Reklama  |  facebook

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje STUKMA įrodė savo kompetencijas: armuoti ir betonuoti teko itin sudėtingomis sąlygomis Fotogalerija

2019-10-25 07:59
Betonavimo darbai, kuriuos Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje atlieka bendrovė „Stukma“, yra imlūs rankų darbo ir laiko, technologiškai sudėtingi. „Tai yra ir didžiulė atsakomybė, ypač žinant, kad, pavyzdžiui, ant tavo įmonės išbetonuotos plokštės stovės 250 t vibruojantis įrenginys“, – sako bendrovės „Stukma“ vadovas ir savininkas Raimondas Šliukaitis.
nuotrauka
Darbas Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje buvo organizuojamas 2–3 pamainomis – ir taupant laiką, ir racionaliai įvertinus nakties metą, kuomet dirba mažiau rangovų. STUKMOS nuotr.


Minimos įmonės
Stukma, UAB
Budimex, Lenkija,
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
Prorentus, UAB

Darbui Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bendrovę „Stukma“, laimėjusią konkursą, pasamdė vienas iš jėgainės generalinių rangovų „Budimex“ (Lenkija). Darbą praėjusių metų vasarą įmonė pradėjo nuo sutarties atlikti armavimo ir betonavimo darbus viename objekte – garo turbinų pastate.

Nuotraukoje – 
STUKMOS savininkas ir vadovas Raimondas Šliukaitis

Tačiau „Stukmos“ vadovas ir savininkas Raimondas Šliukaitis neabejojo, kad tai tik pirmasis žingsnis. Vadovas buvo teisus – įpusėjus šių metų spaliui, „Stukmos“ darbų apimtys išaugo keleriopai: bendrovė atliko betonavimo darbus ne tik garo turbinų, bet ir vandens ir kondensato valymo įrenginių pastatų statyboje, betonavo administracinio pastato laiptines bei atliko daugelį smulkesnių darbų. Neseniai pasirašytas dar vienas, jau 9-tas, sutarties priedas įrengti stogus, atlikti dažymo ir tinkavimo darbus. 

 Armavo ir betonavo laviruodami tarp kolonų

Darbus jėgainės statyboje „Stukma“ pradėjo nuo garo turbinų pastato pamatinės plokštės įrengimo. Bendrovės statybos direktorius Mindaugas Plioplys šiuos darbus įvardina kaip pačius sudėtingiausius jų įmonės darbuotojams. Įmonė šiame objekte atliko armavimo ir betonavimo darbus, įrengiant 37,2 x 51,2 m pamatinę plokštę. Betonuojant 2 tūkst. kv. m 1,2 m storio plokštę, buvo supilta 2,4 tūkst. kub. m betono. Neįprastas darbas įmonei buvo ne tik dėl tokių didelių plokštės gabaritų, bet ir dėl sudėtingų armavimo darbų. Papildomą armatūrą turbinų pamatams rišti teko suformuotuose grunte įgilinimuose, tad pamatinės plokštės storis tose vietose padidėjo iki 1,6–2 metrų.

Pirmojo etapo metu, įrenginėjant pamatinę turbinų pastato plokštę, buvo supilta 1,2 tūkst. kub. m betono, o visos plokštės armavimui sunaudota 330 t metalo.

„Ant šios plokštės stovės 250 t vibruojantys jėgainės įrenginiai, todėl tokiam atsakingam darbui skyrėme ypatingą dėmesį. Armavome trimis armavimo sluoksniais, laviruodami tarp kolonų, formuodami vandens nubėgimo latakus, nuolydžius, vandens rezervuarą. Tai imlus ir laiko, ir rankų darbo, ir sudėtingas technologiškai darbas. Suformuoti ir išbetonuoti tokius įgilinimus, nuolydžius – tai ne lygios plokštės betonavimas“, – pasakojo M. Plioplys.

Armavimas ir betonavimas buvo vykdomas etapais. Vienas etapas truko 18 val. Betonas nepertraukiamai buvo pilamas organizuojant darbą trimis pamainomis. Pirmojo etapo metu buvo supilta 1,2 tūkst. kub. m betono, o visos plokštės armavimui sunaudota 330 t metalo. Kadangi pamatinė plokštė buvo 1,2 m, o vietomis – dar storesnė, valdant įtrūkimų riziką, buvo naudotas šlakinis betonas, temperatūraplokštės viduje stebėta, įbetonavus specialius jutiklius.

„Mes turime būtinų kompetencijų, pajėgumų,
todėl žinojau, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje,
svarbiame valstybei objekte, patvirtinsime,
kad esame patikimi ir kvalifikuoti rangovai“, – sako
„Stukmos“ vadovas ir savininkas Raimondas ŠLIUKAITIS. 

„Pamatinės plokštės armavimas ir betonavimas įmonei nebuvo naujas darbas – patirties turėjome. Tačiau nebuvome įrenginėję tokių didelių išmatavimų, laikančių tokias dideles apkrovas plokščių, tad neabejotinai, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės garo turbinų pastato pamatinės plokštės įrengimas taps mūsų įmonės vizitine kortele“, – sako M. Plioplys, pažymėdamas, kad darbai buvo atlikti praėjusią vasarą ir iki šiol neatsirado jokių įtrūkimų. Tai buvo sudėtinga užduotis, kurią įgyvendinti pavyko profesionaliai objekte dirbant ilgamečiam UAB „Stukma“ darbuotojui, darbų vadovui Vytautui Abligaičiui ir kitiems įmonės darbuotojams.

Patirčių, dirbdami Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įgijo visi įmonės darbuotojai: ir tie, kurie betarpiškai armavo ir betonavo; ir statybvietėje dirbę vadovai, kurie įveikė iššūkius valdydami laiką, terminus, kontroliuodami kokybę. 

Įrodžiusi profesionalumą ir kompetencijas atlikti sudėtingus betonavimo darbus, įmonė gavo daugiau darbų, tarp kurių – ne mažiau sudėtingi ir atsakingi armavimo bei betonavimo darbai.

Pamatinėje plokštėje bei perdangose formavo papildomus elementus ir juos betonavo

Šiuo metu „Stukma“ užbaiginėja darbus vandens ir kondensato valymo įrenginių pastato statyboje: įrengė pamatinę plokštę, betonavo sienas ir perdangas.

4,6 m gylyje įrengę pamatinę plokštę, įmonės darbuotojai iki nulinės altitudės išbetonavo 4,65 m aukščio sienas ir įrengė vadinamąją nulinę perdangą su laikančiosiomis sijomis. Pirmojo aukšto perdanga buvo įrengta ant 8 m aukščio sienų. Aukščio iššūkius įmonė įveikė pasinaudodama inžineriniais UAB „Prorentus“ sprendimais – dideles apkrovas išlaikančiomis pastolių sistemomis perdangos klojiniams rinkti.
Sudėtingas laikančiųjų sijų armavimas, didelis sienų aukštis – ne vieninteliai įveikti iššūkiai. Darbuotis teko itin mažoje erdvėje, kur nebuvo vietos net medžiagoms sandėliuoti. Įrenginėjant pamatinę plokštę bei perdangas, reikėjo suformuoti ir išbetonuoti specialius, tankiai suprojektuotus pamatus įrenginiams sumontuoti bei suformuoti nuolydžius, vandeniui nutekėti.

500 kv. m plote įrenginėdami 80 cm storio pamatus, taip pat naudojo šlakinį bei vandeniui atsparų betoną, temperatūros pokyčius stebėjo specialiais įbetonuotais jutikliais.

Šiems darbams, demonstruodamas profesionalumą ir kompetencijas, efektyviai vadovavo bendrovės „Stukma“ darbų vadovas Kšyštofas Mačan.

Pirmą kartą dirbo su slenkančių klojinių sistemomis

Statant dvi administracinio pastato laiptines, kurių aukštis 34,56 m ir 43,85 m, „Stukma“ dirbo kartu su kompanija iš Austrijos. Lietuvos įmonės darbas buvo – 80 cm pamatų plokščių betonavimas ir armatūros rišimas.

„Stukmai“ darbas, statant šias laiptines, buvo nauja patirtis, pirmą kartą dirbant su slenkančiais klojiniais. Ir mokytis dirbant arba dirbti lėčiau nebuvo kada, nes tai yra komandos darbas, kuriame svarbu, kad klojiniai ir betonas laiku kiltų aukštyn. Tačiau pasirengus, kaip pasakojo statybos direktorius M. Plioplys, streso pavyko išvengti.

Nuotraukoje – 
STUKMOS statybos direktorius
Mindaugas Plioplys 

„Kai siena per parą kyla 3 m, tai natūraliai kelia įtampą, verčia dirbti itin atsakingai, nes negali lėtinti tempo, negali nespėti, tad teko derinti net ir trumpas pertraukėles, suskaičiuoti laiką, kiek užtruks nulipti ir užlipti, nes kuo aukščiau kilo siena, tuo labiau ilgėjo tas laikas“, – pasakojo M. Plioplys, dalindamasis, kad austrai gyrė „Stukmos“ žmones, kurie dirbo trimis pamainomis. Vieną laiptinės betonavimas truko 12 parų, kitos –14 parų.

Kai objekte vienu metu dirba keli ar keliolika rangovų, vadovams tenka atsakinga užduotis – suderinti darbus taip, kad procesas vyktų lyg valdomas šviesoforo: turi pradėti ir baigti savo darbus kokybiškai ir per tau skirtą laiką, nes kolegos arba dirba šalia, arba laukia savo eilės. Darbas buvo organizuojamas 2–3 pamainomis – ir taupant laiką, ir racionaliai įvertinus nakties metą, kuomet dirba mažiau rangovų.

Nuotraukoje –
darbas su slenkančių klojinių sistema – siena per parą kilo 3 m, tai kelia įtampą, verčia dirbti itin atsakingai.

Kaip pastebi M. Plioplys, teisingai paskirstyti darbus, žmones ir mechanizmus, derinant savo žmonių darbą su dirbančiais šalia kitais rangovais, – ne mažiau svarbu, negu valdyti technologinius procesus ir užtikrinti kokybę, nes visi šie faktoriai kuria sinergiją, kuri iš esmės ir lemia viso objekto sėkmę. Todėl įmonė vertina kompetentingų specialistų – kvalifikuotų inžinierių, projektų, darbų vadovų darbą. Nemažai patirties, valdant sudėtingus statybos projektus, turi ir prieš metus prie įmonės prisijungęs statybos direktorius M. Plioplys.

„Stukma“ dalyvavo statant svarbiausius jėgainės pastatus

„Stukma“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje taip pat įrenginėja valdymo pastato su biurais pamatus ir 1 m storio pamatinę plokštę, dalyvauja statant keletą kitų statinių ir pastatų, atlikdami armavimo ir betonavimo darbus. Vienas sudėtingesnių darbų – apvalūs pamatai dūmų kondensatoriaus įrenginiui.

Nors „Stukma“ rinkoje veikia jau 25-erius metus, tačiau, kaip pripažįsta įmonės savininkas R. Šliukaitis, nerimo, kurį lėmė atsakomybė, imantis darbo Lietuvai svarbiame objekte, būta.

Pamatinių plokščių įrengimas, darbas dideliame aukštyje, nepertraukiamas betonavimas, slenkančios klojinių sistemos – tai nemaži iššūkiai. Ypač pilant 2 tūkst. kub. m betono ar žinant, kad ant mūsų įmonės įrengtos plokštės stovės didelio svorio, vienas iš svarbiausių jėgainės įrenginių“, – sako R. Šliukaitis, prisipažindamas, kad ir jam būta nemigo naktų, praleistų statybvietėje.

Tačiau objekto statybai artėjant į pabaigą, „Stukmos“ vadovas įsitikinęs, kad jo žmonės atidirbo 100 proc.

Nuotraukoje –
armavimas keliais sluoksniais
buvo imlus laiko ir rankų darbo.

Patirčių, dirbdami Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įgijo visi įmonės darbuotojai: ir tie, kurie betarpiškai armavo ir betonavo; ir statybvietėje dirbę vadovai, kurie įveikė iššūkius valdydami laiką, terminus, kontroliuodami kokybę. Kaip pastebi įmonės vadovas R. Šliukaitis, „Stukmos“ darbuotojai įgijo vertingos patirties, nes panašių objektų Lietuvoje gal ir nebebus. Patirtis tampa ir pridėtine verte pačiai įmonei, nes „Stukma“, be kita ko, dalyvavo statant svarbiausius jėgainės pastatus, tarp kurių – jėgainės širdis – turbinų pastatas.

Sėkmę lemia – efektyviai veikianti projekto komandą

„Kompanija „Budimex“, viena iš jėgainės generalinių rangovių, man yra viena iš geriausių bei galingiausių rangovinių organizacijų, su kuriomis teko dirbti, – dalijasi „Stukmos“ vadovas. – Kompanija skrupulingai vykdo visus susitarimus, niekada neturėjome problemų dėl atsiskaitymų, kurie neretai kelia problemų dirbant su kolegomis iš Lietuvos įmonių. Įspūdį daro ir reiklūs, bet sąžiningai pareigas vykdantys jų vadovai – Piotr Kiljančyk, Mariuš Bochan, profesionalūs inžinieriai, kurie yra puikūs savo srities specialistai. Manau, kad tai ir yra faktoriai, lemiantys ilgą ir sėkmingą „Budimex“ patirtį statybos sektoriuje.“

Projekto sėkmę lemia ir ta aplinkybė, kaip pavyksta suderinti visų projekto dalyvių darbą. Todėl rangovams, subrangovams svarbi ir bendrovės Vilniaus kogeneracinė jėgainė vadovų ir specialistų komanda. Jėgainės inžinieriai, R. Šliukaičio žodžiais, ne tik nuolat kontroliuoja statybos eigą, kokybę, bet ir geranoriškai dalinasi patirtimi, negaili patarimų.

„Mes, subrangovai, nesijaučiame palikti likimo valiai: visada galime aptarti einamuosius klausimus – tiek su generaliniu rangovu, tiek ir su atsakingu vystytojo asmeniu“, – dalijasi R. Šliukaitis, dėkodamas už darbinę aplinką, kuri skatina norą gerai dirbti, skatina norą bendradarbiauti su visais statybos dalyviais, aiškiai formuodama nuostatą, kad tik visi kartu išskirtinį projektą įgyvendins sėkmingai.

„Stukma“ pateisino patikimo rangovo vardą

Per 25-erius metus R. Šliukaičio įkurtas verslas užaugo ir išsiplėtė, pastaraisiais metais pradėjo teikti generalinės rangos bei projektų valdymo paslaugas. Įmonė stato tiek privačius namus, tiek daugiabučius ar jų kvartalus. Darbas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įrodė jų kompetencijas dirbti pramoninės statybos objektuose.

„Mes turime būtinų kompetencijų, pajėgumų, mūsų darbuotojų kvalifikacija dar kartą įrodyta kogeneracinės jėgainės statyboje. Nuolat stebėdami situaciją statybos sektoriuje, žengdami įkandin naujovių, sukaupėme būtinų žinių, gebėjimų, patirties, – sako „Stukmos“ vadovas ir savininkas R. Šliukaitis. – Todėl žinojau, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje, svarbiame valstybei objekte, įrodysime savo kompetencijas, kvalifikaciją, patvirtindami, kad esame patikimi ir kvalifikuoti rangovai.“

Bendrovės STUKMA nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Pramoninė statyba

nuotrauka
2023-12-06 10:27
Nestandartinių inžinerinių įrenginių ir mechanizmų projektavimo bei gamybos įmonė „Arginta Engineering" plečiasi ir ieško net 50 naujų darbuotojų. „Į naują gamyklą Panevėžyje investavome daugiau nei 8 mln. eurų. O per pastaruosius dvejus metus mūsų komanda Lietuvoje papildė daugiau nei 100 naujų spe...
nuotrauka
2023-12-05 13:11
Pavojingų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika" šių metų lapkričio 3-23 d. atliko planinius deginimo jėgainės remonto darbus. Po paskutiniojo jėgainės planinio stabdymo profilaktiniams remonto darbams 2022 metais, jėgainė be sustojimo sklandžiai veikė rekordiškai ilgiausią laikotarpį – net 392 dienas.
nuotrauka
2023-12-04 09:31
Latvijos kapitalo trinkelių, šaligatvio bortelių ir kitų betono gaminių grupė „Brikers“ naujai savo investicijai pasirinko Vievį. Šalia miesto įsikūrusiame Alesninkų kaime „Brikers“ skirs apie 7 mln. eurų naujai trinkelių ir bortelių gamyklai, kurioje gamyba turėtų startuoti 2024 metų pirmoje pusėje...
nuotrauka
2023-11-28 12:23
Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t...
nuotrauka
2023-11-16 15:09
Įmonių grupė „Northway" Vilniuje pradeda plėtoti didžiausią Europoje biotechnologijų miestą BIO CITY. Šalia Molėtų plento esančioje teritorijoje, prilygstančioje 10-iai futbolo aikštynų, įsikurs 6 dideli biotechnologijų kompleksai – keturios gamyklos ir du mokslo tiriamieji centrai. Juose bus vystom...
nuotrauka
2023-10-31 11:52
Potencialiems investuotojams, gaminantiems aukštesnės ir vidutinės vertės produkciją, bus parengtas 5440 kv. m ploto pastatas. Greitam investuotojų įsikūrimui numatyta sutvarkyti jam priklausančio sklypo infrastruktūrą: kietas dangas, inžinerinius tinklus, automobilių ir dviračių stovėjimo vietas, e...
nuotrauka
2023-10-30 10:43
50 mln. eurų kainavusiai Kaune veikiančiai JAV sveikatos priežiūros produktų įmonės „Hollister Lietuva" gamyklai skirtas pirmasis Baltijos šalyse penkių žvaigždučių „BREEAM In-Use" sertifikatas. Aukščiausio lygio tvarumo įvertinimas moderniam gamybiniam pastatui buvo skirtas už vandens taupymą, apga...
nuotrauka
2023-10-30 07:19
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį, spalio 27 d., lankėsi Jonavoje, kur su bendrovės „Achema“ atstovais aptarė įgyvendinamus projektus ir pristatė valstybės paramą įmonės modernizavimui.
nuotrauka
2023-10-27 13:59
AB „Kauno grūdai" pasirašė 17 mln. Eur vertės sutartį su AB „Panevėžio statybos trestas" dėl naujo gamybinio padalinio Alytuje statybos. Bendrasis gamybos ir pramonės paskirties pastato plotas sieks 7,4 tūkst. kv. m, numatomas darbų atlikimo terminas – 11 mėn. nuo pasirašytos sutarties datos.
nuotrauka
2023-10-26 11:00
Maisto gyvūnams augintiniams gamyklos „Mars Lietuva" teritorijoje naujai statomo pirminės pakuotės gamybos pastato vietoje ketvirtadienį įleista simbolinė kapsulė, kurioje – įmonės vadovų ir projekto komandų linkėjimai tiek sėkmingai įvykdyti šį projektą, tiek toliau kryptingai investuoti į tolesnę ...
nuotrauka
2023-10-18 10:40
Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 122,65 mln. eurų kvietimą, kurio lėšomis diegiant inovatyvią technologiją – elektrolizės integravimo į amoniako agregatą – bus mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pakeičiant šias dujas aplinkai draugišku vandeniliu.
nuotrauka
2023-10-06 11:43
AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) pasirašė 13,5 mln. eurų vertės sutartį (įskaitant PVM) su viena didžiausių Europoje medinių padėklų ruošinių gamintojų UAB „Juodeliai“ dėl antro gamybos pastato statybos bei inžinerinių tinklų rekonstravimo. Plėtra numatyta Marijampolės savivaldybėje veikiančiam...
nuotrauka
2023-09-18 16:04
Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybo...
nuotrauka
2023-09-18 15:39
AB „Panevėžio energija“ atstovai pristatė planuojamą Panevėžio elektrinės rekonstrukcijos, pritaikant naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, projektą – rekonstruoti termofikacinę elektrinę ir dujinę kogeneraciją pakeisti biokuro kogeneracija.
nuotrauka
2023-09-14 12:30
Vilniaus oro uostas šį rudens-žiemos sezoną žengia dar vieną žingsnį tvarumo link. Čia pradės veikti moderni orlaivių nuledinimo nuotekų perdirbimo gamykla – vienintelė tokia visose Baltijos šalyse.
nuotrauka
2023-09-13 15:04
Trečiadienį, rugsėjo 13 d., Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai atverta pirmoji Baltijos šalyse ir vos trečioji Europoje konstrukcijų tvariai statybai gamykla. „VMG Lignum Construction“ gamykloje Skandinavijos, Š. Amerikos, Australijos ir didžiosioms Europos rinkoms kasmet planuoj...
nuotrauka
2023-08-18 08:42
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) įgyvendinamas projektas „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“ jau įpusėjo. Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne pradėta maisto ir virtuvės atliekų (MVA) apdorojimo pas...
nuotrauka
2023-06-27 11:01
Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtojimo ir valdymo įmonė „Eika“ baigė sandorį su rapsų aliejaus, baltyminių pašarų priedų ir biodyzelino gamintoja „MESTILLA“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo „Linas Agro Group“ akcininkai. Įmonės sutarė dėl aliejinių augalų perdirbimo ir biodyzelino gamyklo...
nuotrauka
2023-06-14 10:03
Devintus metus rinkoje veikiantys biodujų jėgainių statytojai ir su jomis susijusių technologijų tiekėjai „Biokona“, siekdami plėsti savo veiklą, vykdo gamybinių patalpų su biurais statybas Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje. Bendras gamybinių ir administracinių patalpų plotas suda...
nuotrauka
2023-04-06 10:34
„Darnu Group“ pasirašė partnerystės sutartį su „Rimi Lietuva“ dėl pagrindinio prekybos tinklo logistikos centro vystymo Baltijos šalyse. Jis bus statomas pagal užsakomųjų projektų („build to suit“) modelį. Daugiau kaip 40 tūkst. kv. metrų ploto inovatyvus, ateities standartus atitinkantis pastatas i...

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba