2023 kovo 28 d. antradienis, 15:34
Reklama  |  facebook

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje STUKMA įrodė savo kompetencijas: armuoti ir betonuoti teko itin sudėtingomis sąlygomis Fotogalerija

2019-10-25 07:59
Betonavimo darbai, kuriuos Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje atlieka bendrovė „Stukma“, yra imlūs rankų darbo ir laiko, technologiškai sudėtingi. „Tai yra ir didžiulė atsakomybė, ypač žinant, kad, pavyzdžiui, ant tavo įmonės išbetonuotos plokštės stovės 250 t vibruojantis įrenginys“, – sako bendrovės „Stukma“ vadovas ir savininkas Raimondas Šliukaitis.
nuotrauka
Darbas Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje buvo organizuojamas 2–3 pamainomis – ir taupant laiką, ir racionaliai įvertinus nakties metą, kuomet dirba mažiau rangovų. STUKMOS nuotr.


Minimos įmonės
Stukma, UAB
Budimex, Lenkija,
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
Prorentus, UAB

Darbui Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bendrovę „Stukma“, laimėjusią konkursą, pasamdė vienas iš jėgainės generalinių rangovų „Budimex“ (Lenkija). Darbą praėjusių metų vasarą įmonė pradėjo nuo sutarties atlikti armavimo ir betonavimo darbus viename objekte – garo turbinų pastate.

Nuotraukoje – 
STUKMOS savininkas ir vadovas Raimondas Šliukaitis

Tačiau „Stukmos“ vadovas ir savininkas Raimondas Šliukaitis neabejojo, kad tai tik pirmasis žingsnis. Vadovas buvo teisus – įpusėjus šių metų spaliui, „Stukmos“ darbų apimtys išaugo keleriopai: bendrovė atliko betonavimo darbus ne tik garo turbinų, bet ir vandens ir kondensato valymo įrenginių pastatų statyboje, betonavo administracinio pastato laiptines bei atliko daugelį smulkesnių darbų. Neseniai pasirašytas dar vienas, jau 9-tas, sutarties priedas įrengti stogus, atlikti dažymo ir tinkavimo darbus. 

 Armavo ir betonavo laviruodami tarp kolonų

Darbus jėgainės statyboje „Stukma“ pradėjo nuo garo turbinų pastato pamatinės plokštės įrengimo. Bendrovės statybos direktorius Mindaugas Plioplys šiuos darbus įvardina kaip pačius sudėtingiausius jų įmonės darbuotojams. Įmonė šiame objekte atliko armavimo ir betonavimo darbus, įrengiant 37,2 x 51,2 m pamatinę plokštę. Betonuojant 2 tūkst. kv. m 1,2 m storio plokštę, buvo supilta 2,4 tūkst. kub. m betono. Neįprastas darbas įmonei buvo ne tik dėl tokių didelių plokštės gabaritų, bet ir dėl sudėtingų armavimo darbų. Papildomą armatūrą turbinų pamatams rišti teko suformuotuose grunte įgilinimuose, tad pamatinės plokštės storis tose vietose padidėjo iki 1,6–2 metrų.

Pirmojo etapo metu, įrenginėjant pamatinę turbinų pastato plokštę, buvo supilta 1,2 tūkst. kub. m betono, o visos plokštės armavimui sunaudota 330 t metalo.

„Ant šios plokštės stovės 250 t vibruojantys jėgainės įrenginiai, todėl tokiam atsakingam darbui skyrėme ypatingą dėmesį. Armavome trimis armavimo sluoksniais, laviruodami tarp kolonų, formuodami vandens nubėgimo latakus, nuolydžius, vandens rezervuarą. Tai imlus ir laiko, ir rankų darbo, ir sudėtingas technologiškai darbas. Suformuoti ir išbetonuoti tokius įgilinimus, nuolydžius – tai ne lygios plokštės betonavimas“, – pasakojo M. Plioplys.

Armavimas ir betonavimas buvo vykdomas etapais. Vienas etapas truko 18 val. Betonas nepertraukiamai buvo pilamas organizuojant darbą trimis pamainomis. Pirmojo etapo metu buvo supilta 1,2 tūkst. kub. m betono, o visos plokštės armavimui sunaudota 330 t metalo. Kadangi pamatinė plokštė buvo 1,2 m, o vietomis – dar storesnė, valdant įtrūkimų riziką, buvo naudotas šlakinis betonas, temperatūraplokštės viduje stebėta, įbetonavus specialius jutiklius.

„Mes turime būtinų kompetencijų, pajėgumų,
todėl žinojau, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje,
svarbiame valstybei objekte, patvirtinsime,
kad esame patikimi ir kvalifikuoti rangovai“, – sako
„Stukmos“ vadovas ir savininkas Raimondas ŠLIUKAITIS. 

„Pamatinės plokštės armavimas ir betonavimas įmonei nebuvo naujas darbas – patirties turėjome. Tačiau nebuvome įrenginėję tokių didelių išmatavimų, laikančių tokias dideles apkrovas plokščių, tad neabejotinai, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės garo turbinų pastato pamatinės plokštės įrengimas taps mūsų įmonės vizitine kortele“, – sako M. Plioplys, pažymėdamas, kad darbai buvo atlikti praėjusią vasarą ir iki šiol neatsirado jokių įtrūkimų. Tai buvo sudėtinga užduotis, kurią įgyvendinti pavyko profesionaliai objekte dirbant ilgamečiam UAB „Stukma“ darbuotojui, darbų vadovui Vytautui Abligaičiui ir kitiems įmonės darbuotojams.

Patirčių, dirbdami Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įgijo visi įmonės darbuotojai: ir tie, kurie betarpiškai armavo ir betonavo; ir statybvietėje dirbę vadovai, kurie įveikė iššūkius valdydami laiką, terminus, kontroliuodami kokybę. 

Įrodžiusi profesionalumą ir kompetencijas atlikti sudėtingus betonavimo darbus, įmonė gavo daugiau darbų, tarp kurių – ne mažiau sudėtingi ir atsakingi armavimo bei betonavimo darbai.

Pamatinėje plokštėje bei perdangose formavo papildomus elementus ir juos betonavo

Šiuo metu „Stukma“ užbaiginėja darbus vandens ir kondensato valymo įrenginių pastato statyboje: įrengė pamatinę plokštę, betonavo sienas ir perdangas.

4,6 m gylyje įrengę pamatinę plokštę, įmonės darbuotojai iki nulinės altitudės išbetonavo 4,65 m aukščio sienas ir įrengė vadinamąją nulinę perdangą su laikančiosiomis sijomis. Pirmojo aukšto perdanga buvo įrengta ant 8 m aukščio sienų. Aukščio iššūkius įmonė įveikė pasinaudodama inžineriniais UAB „Prorentus“ sprendimais – dideles apkrovas išlaikančiomis pastolių sistemomis perdangos klojiniams rinkti.
Sudėtingas laikančiųjų sijų armavimas, didelis sienų aukštis – ne vieninteliai įveikti iššūkiai. Darbuotis teko itin mažoje erdvėje, kur nebuvo vietos net medžiagoms sandėliuoti. Įrenginėjant pamatinę plokštę bei perdangas, reikėjo suformuoti ir išbetonuoti specialius, tankiai suprojektuotus pamatus įrenginiams sumontuoti bei suformuoti nuolydžius, vandeniui nutekėti.

500 kv. m plote įrenginėdami 80 cm storio pamatus, taip pat naudojo šlakinį bei vandeniui atsparų betoną, temperatūros pokyčius stebėjo specialiais įbetonuotais jutikliais.

Šiems darbams, demonstruodamas profesionalumą ir kompetencijas, efektyviai vadovavo bendrovės „Stukma“ darbų vadovas Kšyštofas Mačan.

Pirmą kartą dirbo su slenkančių klojinių sistemomis

Statant dvi administracinio pastato laiptines, kurių aukštis 34,56 m ir 43,85 m, „Stukma“ dirbo kartu su kompanija iš Austrijos. Lietuvos įmonės darbas buvo – 80 cm pamatų plokščių betonavimas ir armatūros rišimas.

„Stukmai“ darbas, statant šias laiptines, buvo nauja patirtis, pirmą kartą dirbant su slenkančiais klojiniais. Ir mokytis dirbant arba dirbti lėčiau nebuvo kada, nes tai yra komandos darbas, kuriame svarbu, kad klojiniai ir betonas laiku kiltų aukštyn. Tačiau pasirengus, kaip pasakojo statybos direktorius M. Plioplys, streso pavyko išvengti.

Nuotraukoje – 
STUKMOS statybos direktorius
Mindaugas Plioplys 

„Kai siena per parą kyla 3 m, tai natūraliai kelia įtampą, verčia dirbti itin atsakingai, nes negali lėtinti tempo, negali nespėti, tad teko derinti net ir trumpas pertraukėles, suskaičiuoti laiką, kiek užtruks nulipti ir užlipti, nes kuo aukščiau kilo siena, tuo labiau ilgėjo tas laikas“, – pasakojo M. Plioplys, dalindamasis, kad austrai gyrė „Stukmos“ žmones, kurie dirbo trimis pamainomis. Vieną laiptinės betonavimas truko 12 parų, kitos –14 parų.

Kai objekte vienu metu dirba keli ar keliolika rangovų, vadovams tenka atsakinga užduotis – suderinti darbus taip, kad procesas vyktų lyg valdomas šviesoforo: turi pradėti ir baigti savo darbus kokybiškai ir per tau skirtą laiką, nes kolegos arba dirba šalia, arba laukia savo eilės. Darbas buvo organizuojamas 2–3 pamainomis – ir taupant laiką, ir racionaliai įvertinus nakties metą, kuomet dirba mažiau rangovų.

Nuotraukoje –
darbas su slenkančių klojinių sistema – siena per parą kilo 3 m, tai kelia įtampą, verčia dirbti itin atsakingai.

Kaip pastebi M. Plioplys, teisingai paskirstyti darbus, žmones ir mechanizmus, derinant savo žmonių darbą su dirbančiais šalia kitais rangovais, – ne mažiau svarbu, negu valdyti technologinius procesus ir užtikrinti kokybę, nes visi šie faktoriai kuria sinergiją, kuri iš esmės ir lemia viso objekto sėkmę. Todėl įmonė vertina kompetentingų specialistų – kvalifikuotų inžinierių, projektų, darbų vadovų darbą. Nemažai patirties, valdant sudėtingus statybos projektus, turi ir prieš metus prie įmonės prisijungęs statybos direktorius M. Plioplys.

„Stukma“ dalyvavo statant svarbiausius jėgainės pastatus

„Stukma“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje taip pat įrenginėja valdymo pastato su biurais pamatus ir 1 m storio pamatinę plokštę, dalyvauja statant keletą kitų statinių ir pastatų, atlikdami armavimo ir betonavimo darbus. Vienas sudėtingesnių darbų – apvalūs pamatai dūmų kondensatoriaus įrenginiui.

Nors „Stukma“ rinkoje veikia jau 25-erius metus, tačiau, kaip pripažįsta įmonės savininkas R. Šliukaitis, nerimo, kurį lėmė atsakomybė, imantis darbo Lietuvai svarbiame objekte, būta.

Pamatinių plokščių įrengimas, darbas dideliame aukštyje, nepertraukiamas betonavimas, slenkančios klojinių sistemos – tai nemaži iššūkiai. Ypač pilant 2 tūkst. kub. m betono ar žinant, kad ant mūsų įmonės įrengtos plokštės stovės didelio svorio, vienas iš svarbiausių jėgainės įrenginių“, – sako R. Šliukaitis, prisipažindamas, kad ir jam būta nemigo naktų, praleistų statybvietėje.

Tačiau objekto statybai artėjant į pabaigą, „Stukmos“ vadovas įsitikinęs, kad jo žmonės atidirbo 100 proc.

Nuotraukoje –
armavimas keliais sluoksniais
buvo imlus laiko ir rankų darbo.

Patirčių, dirbdami Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įgijo visi įmonės darbuotojai: ir tie, kurie betarpiškai armavo ir betonavo; ir statybvietėje dirbę vadovai, kurie įveikė iššūkius valdydami laiką, terminus, kontroliuodami kokybę. Kaip pastebi įmonės vadovas R. Šliukaitis, „Stukmos“ darbuotojai įgijo vertingos patirties, nes panašių objektų Lietuvoje gal ir nebebus. Patirtis tampa ir pridėtine verte pačiai įmonei, nes „Stukma“, be kita ko, dalyvavo statant svarbiausius jėgainės pastatus, tarp kurių – jėgainės širdis – turbinų pastatas.

Sėkmę lemia – efektyviai veikianti projekto komandą

„Kompanija „Budimex“, viena iš jėgainės generalinių rangovių, man yra viena iš geriausių bei galingiausių rangovinių organizacijų, su kuriomis teko dirbti, – dalijasi „Stukmos“ vadovas. – Kompanija skrupulingai vykdo visus susitarimus, niekada neturėjome problemų dėl atsiskaitymų, kurie neretai kelia problemų dirbant su kolegomis iš Lietuvos įmonių. Įspūdį daro ir reiklūs, bet sąžiningai pareigas vykdantys jų vadovai – Piotr Kiljančyk, Mariuš Bochan, profesionalūs inžinieriai, kurie yra puikūs savo srities specialistai. Manau, kad tai ir yra faktoriai, lemiantys ilgą ir sėkmingą „Budimex“ patirtį statybos sektoriuje.“

Projekto sėkmę lemia ir ta aplinkybė, kaip pavyksta suderinti visų projekto dalyvių darbą. Todėl rangovams, subrangovams svarbi ir bendrovės Vilniaus kogeneracinė jėgainė vadovų ir specialistų komanda. Jėgainės inžinieriai, R. Šliukaičio žodžiais, ne tik nuolat kontroliuoja statybos eigą, kokybę, bet ir geranoriškai dalinasi patirtimi, negaili patarimų.

„Mes, subrangovai, nesijaučiame palikti likimo valiai: visada galime aptarti einamuosius klausimus – tiek su generaliniu rangovu, tiek ir su atsakingu vystytojo asmeniu“, – dalijasi R. Šliukaitis, dėkodamas už darbinę aplinką, kuri skatina norą gerai dirbti, skatina norą bendradarbiauti su visais statybos dalyviais, aiškiai formuodama nuostatą, kad tik visi kartu išskirtinį projektą įgyvendins sėkmingai.

„Stukma“ pateisino patikimo rangovo vardą

Per 25-erius metus R. Šliukaičio įkurtas verslas užaugo ir išsiplėtė, pastaraisiais metais pradėjo teikti generalinės rangos bei projektų valdymo paslaugas. Įmonė stato tiek privačius namus, tiek daugiabučius ar jų kvartalus. Darbas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įrodė jų kompetencijas dirbti pramoninės statybos objektuose.

„Mes turime būtinų kompetencijų, pajėgumų, mūsų darbuotojų kvalifikacija dar kartą įrodyta kogeneracinės jėgainės statyboje. Nuolat stebėdami situaciją statybos sektoriuje, žengdami įkandin naujovių, sukaupėme būtinų žinių, gebėjimų, patirties, – sako „Stukmos“ vadovas ir savininkas R. Šliukaitis. – Todėl žinojau, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje, svarbiame valstybei objekte, įrodysime savo kompetencijas, kvalifikaciją, patvirtindami, kad esame patikimi ir kvalifikuoti rangovai.“

Bendrovės STUKMA nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Pramoninė statyba

nuotrauka
2023-02-27 10:06
Ilgiausią Baltijos šalyse kilimo ir tūpimo taką turinčio tarptautinio Šiaulių oro uosto laukia permainos. Vieniems iš oro uosto bendrasavininkų – kariškiams – nutarus susigrąžinti pastatus pietinėje oro uosto dalyje, visos civilinės aviacijos paslaugos bus perkeltos į šiaurinę aerodromo dalį, kur pl...
nuotrauka
2023-02-23 12:00
Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kyla pasaulyje didžiausios dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamykla. Šiandien į 40 tūkst. kv. m ploto pastato pamatus buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė. Didžiulių „Pon.Bike“ investicijų sulauksianti gamykla pradės veikti 2024 m. vasarą. Iki tol dviračių g...
nuotrauka
2023-02-21 11:38
Vasario viduryje pradėti Vilniaus oro uoste veiksiančios orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklos statybos darbai. Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, šių metų antroje pusėje pradėsianti veiklą gamykla leis vykdyti būtinas orlaivių paruošimo procedūras oro uoste pažangesniais būdais, kurie ka...
nuotrauka
2023-02-09 07:34
Dažų ir pramoninių dangų gamintojo „Tikkurila“ produktai buvo pasirinkti REHAU gamyklos, pastatytos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir pelniusios „Lietuvos metų gaminio 2022“ aukso medalį, metalo konstrukcijoms padengti.
nuotrauka
2023-01-10 04:36
Išmaniųjų skaitiklių gamintoja „Axioma Metering“ Kauno LEZ teritorijoje pradeda statyti antrąją gamyklą, kurioje sukurs daugiau nei 300 darbo vietų. Kompanija dar šiemet į gamyklos statybas investuos 15 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų bus skirta naujai robotizuotai ultragarsinių vandens skaitiklių g...
nuotrauka
2022-11-18 10:09
Pasaulyje didžiausia dviračių gamintoja „Pon.Bike“, priklausanti Nyderlandų holdingui „Pon Holdings“, netrukus pradės 40 tūkst. kv. metrų ploto gamyklos statybas Lietuvoje, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Bendrovė ką tik pasirašė sutartį su tvarios miestų plėtros ir statybų bendrove „Y...
nuotrauka
2022-11-09 17:42
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėta statyti 15 mln. eurų vertės Singapūro medicininės įrangos „Esco Lifesciences“ gamykla. Joje bus gaminami optimalų mikroklimatą ląstelėms užtikrinantys laminarai bei inkubatoriai.
nuotrauka
2022-10-18 14:40
„Agrokoncerno“ įmonių grupė Kuršėnuose planuoja įgyvendinti daugiau nei 300 milijonų eurų vertės projektą. Įmonė „Agrokoncernas GDP“ buvusioje Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje statys vieną moderniausių Europoje giluminio grūdų perdirbimo gamyklą. Planuojama, kad jos statybos truks apie penkeriu...
nuotrauka
2022-10-14 08:23
Trumpiau nei per metus buvo įgyvendintas „Continental Automotive Lithuania“ gamyklos pirmasis plėtros etapas. Užsakovai jo įgyvendinimą įvardina kaip puikų, o Lietuvos BIM projektų konkurse jis pelnė geriausio gamybinių pastatų BIM projekto vardą.
nuotrauka
2022-10-06 18:44
VIPA pasirašė pirmąją paskolos sutartį iš skatinamosios finansinės priemonės „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“ lėšų. Paskola suteikta UAB „Flex Start Two“ įmonei, kuri Klaipėdos laisvojoje ekonominėje z...
nuotrauka
2022-09-30 07:36
Įgyvendinant „Teltonikos“ Technologijų centro statybos projektą, rangovai turėjo aiškias užduotis: aukšta kokybė ir preciziškas darbų kalendorius.
nuotrauka
2022-09-29 07:00
„Teltonikos“ technologijų centras Molėtuose duris atvėrė dvigubai greičiau negu buvo planuota. 10,8 tūkst. kv. m pastatas, kuriame kuriasi telemedicinos ir tinklo įrangos projektavimo biuras, laboratorijos bei testavimo ir robotizuotos surinkimo linijos, iškilo per 10 mėnesių.
nuotrauka
2022-09-27 06:52
Akmenės laisvoji ekonominė zona (LEZ) sėkmingai užbaigė infrastruktūros plėtros darbus. Už daugiau nei 3,5 mln. eurų pietinėje teritorijos dalyje išvystyta inžinerinė infrastruktūra, įdiegti nauji susisiekimo sprendimai.
nuotrauka
2022-08-29 06:37
Akmenės laisvoji ekonominė zona (LEZ) Aplinkos ministerijos vadovams ir statybų bei renovacijos sektoriaus atstovams pristatė investicinius plėtros planus, kurie skatins proveržį tvarios statybos sektoriuje. Į šiuo tikslu jau statomą organinių statybos konstrukcijų gamyklą pirmuoju etapu planuojama ...
nuotrauka
2022-08-12 11:25
Energetikos ministras Dainius Kreivys vakar, rugpjūčio 11 d., lankėsi Mažeikiuose, naftos perdirbimo produktų gamykloje „Orlen Lietuva“, kur pradėtos Žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos.
nuotrauka
2022-07-19 10:37
Įmonė „Continental Automotive Lithuania“ baigė pirmąjį plėtros etapą: gerokai prasiplėtė Kaune esančios automobilių elektronikos komponentų gamyklos, atitinkančios aukščiausius automobilių pramonės pastatų standartus, plotas. Statybos darbus atliko UAB Merko statyba.
nuotrauka
2022-07-14 10:30
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojas ir valdytojas Baltijos šalyse „Sirin Development” užbaigė logistikos centro „J55“ I etapo statybas, Vilniuje. Į 20 400 kv. m ploto sandėlį iš viso buvo investuota 11,3 mln. eurų.
nuotrauka
2022-07-13 08:42
Lietuvos Laisvosios ekonominės zonos demonstruoja puikius rezultatus, skaičiuoja pritrauktus naujus investuotojus ir nuosekliai vysto infrastruktūros plėtros projektus. Bendrovės pagal apyvartas ne tik pasiekė ikipandeminį lygį, bet ir jį viršijo, o artimiausioje ateityje tikisi dar didesnio Lietuvo...
nuotrauka
2022-06-21 10:25
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojas ir valdytojas Baltijos šalyse „Sirin Development” užbaigė „Liepkalnio industrinio parko“ IV etapo statybas Vilniuje. Į 26 200 kv. m ploto sandėlį iš viso buvo investuota 13 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-01 07:42
Didžiausiame Lietuvos skaitmeninės statybos tematikos renginyje – tarptautinėje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“ – paskelbti ir apdovanoti geriausi 2022 m. BIM projektai.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba