2024 liepos 13 d. šeštadienis, 10:17
Reklama  |  facebook

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje STUKMA įrodė savo kompetencijas: armuoti ir betonuoti teko itin sudėtingomis sąlygomis Fotogalerija

2019-10-25 07:59
Betonavimo darbai, kuriuos Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje atlieka bendrovė „Stukma“, yra imlūs rankų darbo ir laiko, technologiškai sudėtingi. „Tai yra ir didžiulė atsakomybė, ypač žinant, kad, pavyzdžiui, ant tavo įmonės išbetonuotos plokštės stovės 250 t vibruojantis įrenginys“, – sako bendrovės „Stukma“ vadovas ir savininkas Raimondas Šliukaitis.
nuotrauka
Darbas Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje buvo organizuojamas 2–3 pamainomis – ir taupant laiką, ir racionaliai įvertinus nakties metą, kuomet dirba mažiau rangovų. STUKMOS nuotr.


Minimos įmonės
Stukma, UAB
Budimex, Lenkija,
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
Prorentus, UAB

Darbui Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bendrovę „Stukma“, laimėjusią konkursą, pasamdė vienas iš jėgainės generalinių rangovų „Budimex“ (Lenkija). Darbą praėjusių metų vasarą įmonė pradėjo nuo sutarties atlikti armavimo ir betonavimo darbus viename objekte – garo turbinų pastate.

Nuotraukoje – 
STUKMOS savininkas ir vadovas Raimondas Šliukaitis

Tačiau „Stukmos“ vadovas ir savininkas Raimondas Šliukaitis neabejojo, kad tai tik pirmasis žingsnis. Vadovas buvo teisus – įpusėjus šių metų spaliui, „Stukmos“ darbų apimtys išaugo keleriopai: bendrovė atliko betonavimo darbus ne tik garo turbinų, bet ir vandens ir kondensato valymo įrenginių pastatų statyboje, betonavo administracinio pastato laiptines bei atliko daugelį smulkesnių darbų. Neseniai pasirašytas dar vienas, jau 9-tas, sutarties priedas įrengti stogus, atlikti dažymo ir tinkavimo darbus. 

 Armavo ir betonavo laviruodami tarp kolonų

Darbus jėgainės statyboje „Stukma“ pradėjo nuo garo turbinų pastato pamatinės plokštės įrengimo. Bendrovės statybos direktorius Mindaugas Plioplys šiuos darbus įvardina kaip pačius sudėtingiausius jų įmonės darbuotojams. Įmonė šiame objekte atliko armavimo ir betonavimo darbus, įrengiant 37,2 x 51,2 m pamatinę plokštę. Betonuojant 2 tūkst. kv. m 1,2 m storio plokštę, buvo supilta 2,4 tūkst. kub. m betono. Neįprastas darbas įmonei buvo ne tik dėl tokių didelių plokštės gabaritų, bet ir dėl sudėtingų armavimo darbų. Papildomą armatūrą turbinų pamatams rišti teko suformuotuose grunte įgilinimuose, tad pamatinės plokštės storis tose vietose padidėjo iki 1,6–2 metrų.

Pirmojo etapo metu, įrenginėjant pamatinę turbinų pastato plokštę, buvo supilta 1,2 tūkst. kub. m betono, o visos plokštės armavimui sunaudota 330 t metalo.

„Ant šios plokštės stovės 250 t vibruojantys jėgainės įrenginiai, todėl tokiam atsakingam darbui skyrėme ypatingą dėmesį. Armavome trimis armavimo sluoksniais, laviruodami tarp kolonų, formuodami vandens nubėgimo latakus, nuolydžius, vandens rezervuarą. Tai imlus ir laiko, ir rankų darbo, ir sudėtingas technologiškai darbas. Suformuoti ir išbetonuoti tokius įgilinimus, nuolydžius – tai ne lygios plokštės betonavimas“, – pasakojo M. Plioplys.

Armavimas ir betonavimas buvo vykdomas etapais. Vienas etapas truko 18 val. Betonas nepertraukiamai buvo pilamas organizuojant darbą trimis pamainomis. Pirmojo etapo metu buvo supilta 1,2 tūkst. kub. m betono, o visos plokštės armavimui sunaudota 330 t metalo. Kadangi pamatinė plokštė buvo 1,2 m, o vietomis – dar storesnė, valdant įtrūkimų riziką, buvo naudotas šlakinis betonas, temperatūraplokštės viduje stebėta, įbetonavus specialius jutiklius.

„Mes turime būtinų kompetencijų, pajėgumų,
todėl žinojau, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje,
svarbiame valstybei objekte, patvirtinsime,
kad esame patikimi ir kvalifikuoti rangovai“, – sako
„Stukmos“ vadovas ir savininkas Raimondas ŠLIUKAITIS. 

„Pamatinės plokštės armavimas ir betonavimas įmonei nebuvo naujas darbas – patirties turėjome. Tačiau nebuvome įrenginėję tokių didelių išmatavimų, laikančių tokias dideles apkrovas plokščių, tad neabejotinai, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės garo turbinų pastato pamatinės plokštės įrengimas taps mūsų įmonės vizitine kortele“, – sako M. Plioplys, pažymėdamas, kad darbai buvo atlikti praėjusią vasarą ir iki šiol neatsirado jokių įtrūkimų. Tai buvo sudėtinga užduotis, kurią įgyvendinti pavyko profesionaliai objekte dirbant ilgamečiam UAB „Stukma“ darbuotojui, darbų vadovui Vytautui Abligaičiui ir kitiems įmonės darbuotojams.

Patirčių, dirbdami Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įgijo visi įmonės darbuotojai: ir tie, kurie betarpiškai armavo ir betonavo; ir statybvietėje dirbę vadovai, kurie įveikė iššūkius valdydami laiką, terminus, kontroliuodami kokybę. 

Įrodžiusi profesionalumą ir kompetencijas atlikti sudėtingus betonavimo darbus, įmonė gavo daugiau darbų, tarp kurių – ne mažiau sudėtingi ir atsakingi armavimo bei betonavimo darbai.

Pamatinėje plokštėje bei perdangose formavo papildomus elementus ir juos betonavo

Šiuo metu „Stukma“ užbaiginėja darbus vandens ir kondensato valymo įrenginių pastato statyboje: įrengė pamatinę plokštę, betonavo sienas ir perdangas.

4,6 m gylyje įrengę pamatinę plokštę, įmonės darbuotojai iki nulinės altitudės išbetonavo 4,65 m aukščio sienas ir įrengė vadinamąją nulinę perdangą su laikančiosiomis sijomis. Pirmojo aukšto perdanga buvo įrengta ant 8 m aukščio sienų. Aukščio iššūkius įmonė įveikė pasinaudodama inžineriniais UAB „Prorentus“ sprendimais – dideles apkrovas išlaikančiomis pastolių sistemomis perdangos klojiniams rinkti.
Sudėtingas laikančiųjų sijų armavimas, didelis sienų aukštis – ne vieninteliai įveikti iššūkiai. Darbuotis teko itin mažoje erdvėje, kur nebuvo vietos net medžiagoms sandėliuoti. Įrenginėjant pamatinę plokštę bei perdangas, reikėjo suformuoti ir išbetonuoti specialius, tankiai suprojektuotus pamatus įrenginiams sumontuoti bei suformuoti nuolydžius, vandeniui nutekėti.

500 kv. m plote įrenginėdami 80 cm storio pamatus, taip pat naudojo šlakinį bei vandeniui atsparų betoną, temperatūros pokyčius stebėjo specialiais įbetonuotais jutikliais.

Šiems darbams, demonstruodamas profesionalumą ir kompetencijas, efektyviai vadovavo bendrovės „Stukma“ darbų vadovas Kšyštofas Mačan.

Pirmą kartą dirbo su slenkančių klojinių sistemomis

Statant dvi administracinio pastato laiptines, kurių aukštis 34,56 m ir 43,85 m, „Stukma“ dirbo kartu su kompanija iš Austrijos. Lietuvos įmonės darbas buvo – 80 cm pamatų plokščių betonavimas ir armatūros rišimas.

„Stukmai“ darbas, statant šias laiptines, buvo nauja patirtis, pirmą kartą dirbant su slenkančiais klojiniais. Ir mokytis dirbant arba dirbti lėčiau nebuvo kada, nes tai yra komandos darbas, kuriame svarbu, kad klojiniai ir betonas laiku kiltų aukštyn. Tačiau pasirengus, kaip pasakojo statybos direktorius M. Plioplys, streso pavyko išvengti.

Nuotraukoje – 
STUKMOS statybos direktorius
Mindaugas Plioplys 

„Kai siena per parą kyla 3 m, tai natūraliai kelia įtampą, verčia dirbti itin atsakingai, nes negali lėtinti tempo, negali nespėti, tad teko derinti net ir trumpas pertraukėles, suskaičiuoti laiką, kiek užtruks nulipti ir užlipti, nes kuo aukščiau kilo siena, tuo labiau ilgėjo tas laikas“, – pasakojo M. Plioplys, dalindamasis, kad austrai gyrė „Stukmos“ žmones, kurie dirbo trimis pamainomis. Vieną laiptinės betonavimas truko 12 parų, kitos –14 parų.

Kai objekte vienu metu dirba keli ar keliolika rangovų, vadovams tenka atsakinga užduotis – suderinti darbus taip, kad procesas vyktų lyg valdomas šviesoforo: turi pradėti ir baigti savo darbus kokybiškai ir per tau skirtą laiką, nes kolegos arba dirba šalia, arba laukia savo eilės. Darbas buvo organizuojamas 2–3 pamainomis – ir taupant laiką, ir racionaliai įvertinus nakties metą, kuomet dirba mažiau rangovų.

Nuotraukoje –
darbas su slenkančių klojinių sistema – siena per parą kilo 3 m, tai kelia įtampą, verčia dirbti itin atsakingai.

Kaip pastebi M. Plioplys, teisingai paskirstyti darbus, žmones ir mechanizmus, derinant savo žmonių darbą su dirbančiais šalia kitais rangovais, – ne mažiau svarbu, negu valdyti technologinius procesus ir užtikrinti kokybę, nes visi šie faktoriai kuria sinergiją, kuri iš esmės ir lemia viso objekto sėkmę. Todėl įmonė vertina kompetentingų specialistų – kvalifikuotų inžinierių, projektų, darbų vadovų darbą. Nemažai patirties, valdant sudėtingus statybos projektus, turi ir prieš metus prie įmonės prisijungęs statybos direktorius M. Plioplys.

„Stukma“ dalyvavo statant svarbiausius jėgainės pastatus

„Stukma“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje taip pat įrenginėja valdymo pastato su biurais pamatus ir 1 m storio pamatinę plokštę, dalyvauja statant keletą kitų statinių ir pastatų, atlikdami armavimo ir betonavimo darbus. Vienas sudėtingesnių darbų – apvalūs pamatai dūmų kondensatoriaus įrenginiui.

Nors „Stukma“ rinkoje veikia jau 25-erius metus, tačiau, kaip pripažįsta įmonės savininkas R. Šliukaitis, nerimo, kurį lėmė atsakomybė, imantis darbo Lietuvai svarbiame objekte, būta.

Pamatinių plokščių įrengimas, darbas dideliame aukštyje, nepertraukiamas betonavimas, slenkančios klojinių sistemos – tai nemaži iššūkiai. Ypač pilant 2 tūkst. kub. m betono ar žinant, kad ant mūsų įmonės įrengtos plokštės stovės didelio svorio, vienas iš svarbiausių jėgainės įrenginių“, – sako R. Šliukaitis, prisipažindamas, kad ir jam būta nemigo naktų, praleistų statybvietėje.

Tačiau objekto statybai artėjant į pabaigą, „Stukmos“ vadovas įsitikinęs, kad jo žmonės atidirbo 100 proc.

Nuotraukoje –
armavimas keliais sluoksniais
buvo imlus laiko ir rankų darbo.

Patirčių, dirbdami Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įgijo visi įmonės darbuotojai: ir tie, kurie betarpiškai armavo ir betonavo; ir statybvietėje dirbę vadovai, kurie įveikė iššūkius valdydami laiką, terminus, kontroliuodami kokybę. Kaip pastebi įmonės vadovas R. Šliukaitis, „Stukmos“ darbuotojai įgijo vertingos patirties, nes panašių objektų Lietuvoje gal ir nebebus. Patirtis tampa ir pridėtine verte pačiai įmonei, nes „Stukma“, be kita ko, dalyvavo statant svarbiausius jėgainės pastatus, tarp kurių – jėgainės širdis – turbinų pastatas.

Sėkmę lemia – efektyviai veikianti projekto komandą

„Kompanija „Budimex“, viena iš jėgainės generalinių rangovių, man yra viena iš geriausių bei galingiausių rangovinių organizacijų, su kuriomis teko dirbti, – dalijasi „Stukmos“ vadovas. – Kompanija skrupulingai vykdo visus susitarimus, niekada neturėjome problemų dėl atsiskaitymų, kurie neretai kelia problemų dirbant su kolegomis iš Lietuvos įmonių. Įspūdį daro ir reiklūs, bet sąžiningai pareigas vykdantys jų vadovai – Piotr Kiljančyk, Mariuš Bochan, profesionalūs inžinieriai, kurie yra puikūs savo srities specialistai. Manau, kad tai ir yra faktoriai, lemiantys ilgą ir sėkmingą „Budimex“ patirtį statybos sektoriuje.“

Projekto sėkmę lemia ir ta aplinkybė, kaip pavyksta suderinti visų projekto dalyvių darbą. Todėl rangovams, subrangovams svarbi ir bendrovės Vilniaus kogeneracinė jėgainė vadovų ir specialistų komanda. Jėgainės inžinieriai, R. Šliukaičio žodžiais, ne tik nuolat kontroliuoja statybos eigą, kokybę, bet ir geranoriškai dalinasi patirtimi, negaili patarimų.

„Mes, subrangovai, nesijaučiame palikti likimo valiai: visada galime aptarti einamuosius klausimus – tiek su generaliniu rangovu, tiek ir su atsakingu vystytojo asmeniu“, – dalijasi R. Šliukaitis, dėkodamas už darbinę aplinką, kuri skatina norą gerai dirbti, skatina norą bendradarbiauti su visais statybos dalyviais, aiškiai formuodama nuostatą, kad tik visi kartu išskirtinį projektą įgyvendins sėkmingai.

„Stukma“ pateisino patikimo rangovo vardą

Per 25-erius metus R. Šliukaičio įkurtas verslas užaugo ir išsiplėtė, pastaraisiais metais pradėjo teikti generalinės rangos bei projektų valdymo paslaugas. Įmonė stato tiek privačius namus, tiek daugiabučius ar jų kvartalus. Darbas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įrodė jų kompetencijas dirbti pramoninės statybos objektuose.

„Mes turime būtinų kompetencijų, pajėgumų, mūsų darbuotojų kvalifikacija dar kartą įrodyta kogeneracinės jėgainės statyboje. Nuolat stebėdami situaciją statybos sektoriuje, žengdami įkandin naujovių, sukaupėme būtinų žinių, gebėjimų, patirties, – sako „Stukmos“ vadovas ir savininkas R. Šliukaitis. – Todėl žinojau, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje, svarbiame valstybei objekte, įrodysime savo kompetencijas, kvalifikaciją, patvirtindami, kad esame patikimi ir kvalifikuoti rangovai.“

Bendrovės STUKMA nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Pramoninė statyba

nuotrauka
2024-07-09 09:45
Didėjant vandenilio gamybos apimtims ir susiduriant su jo saugojimo problemomis, KTU mokslininkai siekia ištirti požeminio vandenilio saugojimo Lietuvoje galimybes. Projekto tikslas – prisidėti prie vandenilio energijos saugojimo infrastruktūros kūrimo ir skatinti švarios bei tvarios energijos spren...
nuotrauka
2024-07-08 07:23
Dėl įmonės INTERSURGICAL kitos paskirties inžinerinio statinio (automatizuotų sandėliavimo sistemų statinys), kurį RASEINIŲ STATYBA pastatė Švenčionių rajone, Statybos inspekcija kreipėsi į teismą, reikalaudama panaikinti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) ir statinį nugriauti. Po beveik dvejus metu...
nuotrauka
2024-07-04 13:50
Prieš dešimtmetį įvykęs Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas buvo tarsi Lietuvos aviacijos pakilimas naujam skrydžiui. Dešimtmetį skaičiuojanti Lietuvos oro uostų kelionė buvo pažymėta įspūdingų projektų. Visi jie stiprina Lietuvos aviacijos pozicijas regione, padeda auginti ekonomiką ir...
nuotrauka
2024-06-25 11:54
„Darnu Group“ praneša, kad prie sostinės Ukmergės gatvės statys jau ketvirtąjį „Vilniaus verslo parko“ etapą. Viešinamuose projektiniuose pasiūlymuose numatoma, kad kompleksą sudarys du pastatai, kurių bendras plotas sieks 13 600 kv. metrų, o juose tilps 23 savarankiški blokai. Statybas planuojama p...
nuotrauka
2024-06-21 15:09
Pradėta pirmojo regioninio logistikos centro Kėdainių rajone, Aristavos kaime, statyba. Čia per porą metų bus įrengtas itin modernus 1414,42 kv. m logistikos centras su prekybinėmis patalpomis, kuris padės žemdirbiams vykdyti trumpųjų maisto tiekimo grandinių veiklą.
nuotrauka
2024-06-19 06:31
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina Paryžiuje susitiko su Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ vadovybe ir aptarė tolimesnius veiksmus dėl Lietuvoje planuojamos statyti amunicijos gamyklos. Birželio pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija su vokiečių įmone pasirašė...
nuotrauka
2024-06-10 15:28
Vilniuje vystomame „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke iškils plastiko ir mechanikos komponentų gamykla su sandėliu – šiam projektui išduotas statybos leidimas. Tai bus viena didžiausių tokio tipo gamyklų Lietuvoje.
nuotrauka
2024-06-06 09:56
Gargžduose į statybinių sausų mišinių gamyklos plėtrą investuojanti Prancūzijos statybinių medžiagų gamintoja „Saint Gobain“ projekto generaliniais rangovais pasirinko Vakarų Lietuvos statybos darbų bendrovę „Mirigita“.
nuotrauka
2024-06-06 09:30
„Vilniaus duona" pradėjo įgyvendinti šilumogrąžos sistemos projektą Panevėžio kepykloje. Duonos gamybos metu susidaranti energija, anksčiau leidžiama per kaminus vėjais, virs nauda: šildys karštą vandenį ir patalpas. Taip bus taupoma šilumos reikmėms skirta energija ir mažinama CO2 emisija. Į projek...
nuotrauka
2024-06-06 09:15
Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ užsakymu nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ Vilniuje, Zigmantiškių g., pradeda naujo logistikos centro statybas. Planuojama, jog naujajame 11,8 tūkst. kv. m ploto A++ energinės efektyvumo klasės pastate ateinančių metų vasarą įsikurs kone moderniausias...
nuotrauka
2024-06-05 11:05
Pasvalio rajone veikianti bioetanolio ir biodujų gamintoja „Kurana“ įrengs gamyklą, kurioje iš maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų, pavyzdžiui, krakmolo suspensijos atliekų bei maisto atliekų, bus gaminamas antros kartos bioetanolis. Gamykla turėtų pradėti veikti...
nuotrauka
2024-06-05 09:49
Vilniaus paukštyną pasiekė dar pernai gruodį įsigyta mobilioji oro taršos ir kvapų stebėjimo stotis, į kurią investuota daugiau kaip 30 tūkst. eurų. Stotis šiuo metu įrengiama ir testuojama. Planuojama, kad ji įmonės teritorijoje visa apimtimi veikti pradės liepą.
nuotrauka
2024-06-03 10:30
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė susitarimą su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl jos plėtros Lietuvoje. Projektui suteiktas stambaus projekto statusas.
nuotrauka
2024-06-03 09:33
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) duotas oficialus startas biodyzelino gamintojos UAB „Mestilla“ 60 mln. Eur investicijai į naują modernią rapsų perdirbimo gamyklą ir pažangių biodegalų technologiją esamos gamyklos teritorijoje. Iki 2025 m. pabaigos įgyvendinus šiuos projektus, „Mestilla...
nuotrauka
2024-05-27 09:40
Generalinė rangos įmonė „Conres“ pradėjo „Ukmergės pramonės parko“ plėtros I etapo statybos darbus. Penktadienį, simbolinės laiko kapsulės įkasimu, pažymėta šio projekto pradžia. Naujose gamybinėse patalpose įsikurs viena iš grupės įmonių – „Stansefabrikken“.
nuotrauka
2024-05-17 08:39
Ketvirtadienį, gegužės 16 d., Seime pritarta Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas šios srities pramonės augimui, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės tarptautinį konkuren...
nuotrauka
2024-05-14 13:28
Kauno oro uoste oficialiai atidarytas jau antrasis kompanijos „Ryanair“ valdomas orlaivių techninės priežiūros ir remonto (angl.: „Maintenance, Repair, and Overhaul (MRO)“) paslaugų angaras. Teigiama, kad šis oro bendrovės sprendimas sustiprins antrojo pagal dydį Lietuvoje oro uosto esamą lyderystę ...
nuotrauka
2024-05-08 13:32
Pagiriuose netrukus testavimo rėžimu veiklą ketinanti pradėti medžio plokščių gamykla „Homanit Lietuva" palaiko glaudų ryšį su vietos bendruomenės lyderiais. Gamyklos administracijos teigimu, susitikimuose viena pagrindinių temų – pramoninio objekto skleidžiamas triukšmas, kuris neišvengiamai atsira...
nuotrauka
2024-05-08 09:33
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 13,4 mln. eurų finansavimą laisvosioms ekonominėms zonoms, pramonės parkams ir kitoms pramoninėms teritorijoms vystyti. Savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas šiems projektams įgyvendinti.
nuotrauka
2024-05-07 12:37
„EIKA" įmonių grupei priklausanti nekilnojamojo turto projektų plėtojimo ir valdymo įmonė UAB „EIKA Development" Klaipėdoje pradėjo aliejinių augalų perdirbimo ir biodyzelino gamintojos UAB „MESTILLA" gamyklos statybos darbus. Planuojama, kad darbai bus baigti 2025 metų rudenį.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba

nuotrauka

Įmonės GERBŪVIO PROJEKTAI apyvartas augina plečiamas paslaugų paketas ir kelių projektai

Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.