Aukštybiniuose pastatuose nuotekų sistemos tampa kritiškai svarbios

Pasak „Kaita Group“ statybos projektų vadovo Viktor Jurgo, didėjant pastato aukščiui, nuotekų sistemos projektavimas tampa vis sudėtingesnis. Dideliame aukštyje nuotekos juda didesniu greičiu, todėl būtina užtikrinti stabilų srautą, tinkamą oro judėjimą sistemoje ir kuo mažesnį triukšmą.

„Aukštuose pastatuose reikia sprendimų, kurie leistų patikimai valdyti hidraulinius procesus ir užtikrintų stabilų sistemos darbą visuose aukštuose“, – sako V. Jurgo.

Jo teigimu, projektuojant tokius objektus svarbu ne tik efektyvus sistemos veikimas šiandien, bet ir ilgalaikis jos patikimumas bei eksploatacinis saugumas ateityje.

Pasirinktas sprendimas, jau įrodęs savo vertę

„Geberit SuperTube“ sistema projekte pasirinkta dėl gebėjimo patikimai valdyti nuotekų srautus aukštybiniuose pastatuose bei efektyviau išnaudoti erdvę.

„Mūsų prioritetas – kokybė ir saugumas, todėl renkamės tik laiko patikrintus ir inovatyvius sprendimus. „Geberit SuperTube“ užtikrina stabilų nuotekų srauto valdymą ir eliminuoja slėgio svyravimų bei sistemos sutrikimų riziką. Tai padeda išvengti avarijų ir eksploatacinių problemų, o kartu užtikrina tylesnį sistemos veikimą“, – teigia V. Jurgo.

GEBERIT nuotr.

„Geberit“ Baltijos šalių projektinių pardavimų vadovas Vytautas Dinda pabrėžia, kad tokio masto projektuose ši technologija atskleidžia svarbiausius savo privalumus.

„Projektuojant aukštesnius daugiabučius būtina suderinti patikimą sistemos veikimą ir vietos taupymą. „Geberit SuperTube“ jau sėkmingai naudojama daugelyje projektų Lietuvoje ir užsienyje. Ji leidžia supaprastinti visą nuotekų sistemą ir užima mažiau vietos, todėl atsiranda daugiau naudingojo ploto bei projektavimo laisvės“, – sako V. Dinda.

Inžineriniai sprendimai, kurie nevaržo architektūros

Vienas svarbiausių sistemos pranašumų „Newton“ projekte – didesnis lankstumas planuojant vidaus erdves ir inžinerinius tinklus.

Pasak V. Jurgo, projekto komanda siekė maksimaliai efektyviai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą. Dėl kompaktiškesnės sistemos pavyko sumažinti techninių šachtų plotą ir suprojektuoti erdvesnius bei funkcionalesnius butus.

„Lankstesnis vamzdynų išdėstymas leido išvengti perteklinių lubų nuleidimų, todėl išlaikėme maksimalų patalpų aukštį. Šiuo atveju inžinerinės sistemos tarnauja architektūrai, o ne ją riboja“, – pažymi jis.

V. Dinda priduria, kad sistemoje nereikalingi lygiagrečiai ventiliacijos vamzdžiai, o horizontalioms vamzdyno atkarpoms iki 6 metrų ilgio nereikia nuolydžio. Tai leidžia projektuoti mažesnes inžinerines šachtas ir efektyviau išnaudoti pastato erdves.

Mažiau komponentų – mažesnė klaidų tikimybė

Svarbiu argumentu renkantis sistemą tapo ir paprastesnis montavimo procesas. Kuo mažiau sistemoje papildomų elementų, tuo lengviau užtikrinti darbų kokybę ir sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę.

„Pasirinkę šią sistemą ne tik paspartinome procesus, bet ir užtikrinome didesnį darbų tikslumą. Mažesnis vamzdžių ir jungčių kiekis reiškia paprastesnę kontrolę bei mažesnę montavimo klaidų riziką“, – teigia V. Jurgo.

Anot jo, tai padėjo optimizuoti statybų eigą ir užtikrinti, kad visi techniniai mazgai būtų įrengti patikimai bei saugiai.

Gyventojai didžiausią naudą pajus kasdien

Nors nuotekų sistema dažniausiai lieka nematoma, jos kuriamas komfortas tampa svarbia kasdienio gyvenimo dalimi. Pasak V. Jurgo, tai pirmiausia susiję su akustiniu komfortu, patikimu sanitarinių mazgų veikimu ir racionaliau suplanuotomis erdvėmis.

„Investicijos į tokius sprendimus gyventojams suteikia nematomą, tačiau nuolat juntamą aukštesnės klasės būsto vertę. Tylesnis nuotekų judėjimas padeda išlaikyti ramią namų aplinką, stabilus slėgio valdymas apsaugo nuo nemalonių kvapų ir pašalinių garsų, o kompaktiški inžineriniai sprendimai leido suprojektuoti aukštesnes ir patogesnes erdves“, – sako jis.

V. Dindos teigimu, šiuolaikiniuose gyvenamuosiuose projektuose būsto kokybę vis dažniau lemia ne tik matomi architektūriniai sprendimai, bet ir pažangios inžinerinės sistemos.

„Aukštesniuose gyvenamuosiuose pastatuose inžinerinės sistemos turi ne tik veikti patikimai, bet ir tarnauti architektūrai bei žmogaus komfortui. Kai pavyksta suderinti šiuos aspektus, išauga ir pastato vertė, ir gyvenimo kokybė“, – reziumuoja V. Dinda.