Oro tarša gali slėptis ir namuose

Nors daugelis oro taršą pirmiausia sieja su lauko aplinka, uždarose patalpose jos poveikis gali būti ne mažiau reikšmingas. Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo instituto projektų valdymo ir plėtros vadovė dr. Rasa Žostautienė pažymi, kad patalpų oras neretai būna stipriai užterštas, tačiau žmonės apie tai susimąsto retai, nes ši tarša nėra akivaizdžiai matoma.

Patalpų ore gali kauptis įvairūs teršalai – nuo dulkių ir alergenų iki mikroorganizmų bei lakiųjų organinių junginių. Didelę reikšmę oro kokybei turi ir vėdinimo, šildymo, kondicionavimo bei rekuperacijos sistemų būklė. Būtent todėl KTU mokslininkai vykdo tyrimus, skirtus oro filtrų eksploatacinių ir higieninių savybių gerinimui.

Filtrai tampa teršalų kaupimosi vieta

KTU Medžiagų mokslo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Simas Račkauskas atkreipia dėmesį, kad ilgainiui filtruose kaupiasi ne tik dulkės, bet ir susidaro palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams. Tai ypač aktualu aplinkose, kuriose yra drėgmės, temperatūrų svyravimų ar susidaro kondensatas.

Pasak mokslininko, vartotojai šią problemą dažnai pastebi tik tuomet, kai atsiranda nemalonus, „užsistovėjusio“ oro kvapas arba prastėja sistemos veikimas. R. Žostautienė priduria, kad dauguma įprastų filtrų gana greitai užsiteršia, todėl jų eksploatacinės savybės blogėja, o pats filtras tampa teršalų ir mikroorganizmų kaupimosi vieta.

Šiuo metu dažniausiai pasirenkamas sprendimas – filtrų keitimas naujais. Tačiau tai reiškia didesnes išlaidas vartotojams ir didesnį atliekų kiekį, todėl problema tampa ne tik techninė, bet ir ekonominė bei ekologinė.

Siekia prailginti filtrų tarnavimo laiką

Vykdomo projekto tikslas – ieškoti būdų, kaip oro filtrus būtų galima naudoti ilgiau, juos efektyviau prižiūrėti ir sumažinti jų keitimo poreikį. Mokslininkai pabrėžia, kad nekuria naujo filtro tipo, tačiau siekia pagerinti jau naudojamų filtravimo sprendimų eksploatacines ir priežiūros savybes.

Anot tyrėjų, į filtrus reikėtų žvelgti ne tik kaip į keičiamą sistemos dalį, bet ir kaip į komponentą, kurio higieną bei naudojimo trukmę galima reikšmingai pagerinti. Tokie sprendimai būtų aktualūs ne tik buityje, bet ir pramonėje, transporte, maisto gamybos įmonėse bei gydymo įstaigose, kur oro švara ir biologinės taršos kontrolė yra ypač svarbios.

Sprendimas orientuotas į efektyvumą ir tvarumą

Pasaulyje jau taikoma daugybė oro kokybės gerinimo technologijų – naudojami įvairių tipų filtrai, antibakterinės medžiagos, specialios dangos ar papildomos oro apdorojimo sistemos. Vis dėlto dauguma jų sprendžia tik vieną konkrečią problemą arba yra sudėtingai pritaikomos kasdienėse sąlygose.

Dr. S. Račkausko teigimu, projekto išskirtinumas yra platesnis požiūris į visą filtro naudojimo ciklą. Tyrimų metu vertinami oro kokybės, higienos, priežiūros, ekonomiškumo ir tvarumo aspektai, siekiant sukurti praktiškus sprendimus, kurie vienu metu spręstų kelias aktualias problemas.

Nuo laboratorijos – link rinkos

Siekiant užtikrinti technologijos vystymą ir jos pritaikymą praktikoje, įkurta atžalinė įmonė „Nobafi“. Ji bus atsakinga už tolesnį technologijos vystymą ir komercializavimą.

Kartu vykdomi ir technologijos apsaugos darbai – vienas iš projekto tikslų yra patentavimas. Mokslininkai tikisi, kad ateityje kuriami sprendimai leis oro filtravimo sistemas eksploatuoti paprasčiau, efektyviau ir tvariau, o jų pritaikymo galimybės apims dar platesnį sričių spektrą.