Pagal Statybos įstatymą statinio griovimas taip pat yra statybos rūšis. Tokios statybos tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos.

Jei planuojama griauti kultūros paveldo statinį, SLD visada privalomas. Kitais ypatingųjų statinių griovimo atvejais SLD statinio griovimo projektui taip pat privalomas, išskyrus atvejus, kai, nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, išardomos (pašalinamos) likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės arba natūraliai sunykusio, sugriuvusio statinio dalys. Tokios pat išimtys galioja ir savininko iniciatyva griaunant neypatingą statinį.

Be SLD galima nugriauti ir nesudėtingąjį bei atskirai stovintį neypatingą statinį, jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui. Teisėtai statomas ar statytas, bet neužbaigtas statyti statinys gali būti išardomas statinio savininko noru be SLD statiniui griauti.

Prieš pradedant griauti statinį nepasirūpinus SLD, kai jis privalomas, gresia patirti ne tik griovimo išlaidas. Administracinių teisės nusižengimų kodeksas už statinio savavališką griovimą numato nemažas baudas – neypatingojo statinio nuo 600 iki 1 450 eurų, ypatingojo – nuo 2 900 iki 5 800 eurų. Jeigu statinys savavališkai griaunamas apsaugos reglamentų saugomoje teritorijoje, baudos gerokai didesnės. Juridiniams asmenims už tokius pat veiksmus tektų sumokėti dar daugiau.