Baigta statyti transformatorinė elektros pastotė, perduosianti Kauno kogeneracinėje jėgainėje pagamintą elektros energiją2019-12-23 13:27 Baigta statyti 10/110 kV transformatorinė elektros pastotė „Biruliškių TP“, per kurią bus perduodama kitų metų pirmąjį pusmetį komercinę veiklą pradėsiančios vykdyti Kauno kogeneracinės jėgainės, pagaminta elektros energija. Elektros pastotės statybas finansavo Kauno kogeneracinė jėgainė, o darbus atliko „Litgrid“ parinkti rangovai – „Žilinskis ir Co“. Kauno LEZ baigta statyti transformatorinė elektros pastotė. Kauno kogeneracinės jėgainės nuotr. Minimos įmonės
KKJ (Kauno kogeneracinė jėgainė), UAB Elektros pastotę sudaro 26,8 MW (31,5 kVA) galios transformatorius bei skirstomieji įrenginiai. Jėgainėje sumontuotas 26 MW elektrinės galios generatorius, kuris leis per metus pagaminti apie 175 GWh elektros energijos – tokio kiekio elektros energijos užtektų kasmet aprūpinti apie 68 tūkst. namų ūkių.
Kauno kogeneracinė jėgainė praneša, kad Lenkijos gamintojo „ZREW“ elektros energijos transformatorius – aprūpintas alyvoje ištirpusių dujų analizatoriumi, kuris skirtas ankstyvajai diagnostikai ir gedimų prevencijai. Transformatorių su jėgaine jungia 10 kV kabelinė linija, o pati pastotė yra prijungta prie 110 kV elektros perdavimo tinklo, linijoje Kaunas-Kruonio HAE. Tokiu būdu 110 kV elektros perdavimo tinkle atsirado dvi naujos oro linijos: Kaunas-Biruliškės ir Kruonio HAE-Biruliškės.
Dar lapkričio mėnesį Kauno kogeneracinė jėgainė sudarė sutartis su „Litgrid“ dėl elektros energijos perdavimo ir balansavimo, kurių pagrindu jėgainė iš perdavimo tinklo pradėjo pirkti elektros energiją, reikalingą statybos ir šiuo metu vykdomiems technologinės įrangos bandymams bei paleidimo - derinimo darbams.
Kauno kogeneracinė jėgainė gamins šilumą ir elektros energiją. Visoje Europos Sąjungoje taikomus itin griežtus aplinkosauginius standartus atitinkanti jėgainė užtikrins konkurencingas šilumos kainas ir mažins elektros energijos importą, tačiau svarbiausia – padės išvengti net 200 tūkstančių tonų atliekų, kurios, nesant jėgainei, patektų į Lietuvos sąvartynus.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios jėgainės projektą kartu įgyvendina bendra „Ignitis grupės“ ir „Fortum“ įmonė – Kauno kogeneracinė jėgainė. Bendra projekto vertė siekia iki 160 milijonų eurų.
Projektas pradėtas įgyvendinti 2016 metais, o Kauno kogeneracinė jėgainė komercinę veiklą planuoja pradėti 2020 metų pirmąjį pusmetį. Infrastruktūra2026-10-15 06:58 Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202... 2026-10-14 09:19 Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių. 2026-10-13 06:03 Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence... 2026-10-13 06:00 Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia... 2026-10-11 09:22 Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją. 2026-10-09 09:13 Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje... 2026-10-08 14:58 Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,... 2026-10-07 11:54 Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ... 2026-10-06 06:44 Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą. 2026-10-06 06:35 Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą... 2026-10-05 06:25 Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos. 2026-10-02 14:42 Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse. 2026-10-01 07:08, papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija „Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl... 2026-09-30 10:26 324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie... 2026-09-29 09:07 Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios. 2026-09-24 07:09 Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų. 2026-09-23 07:17 „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti. 2026-09-22 13:16 Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą... 2026-09-21 10:00 Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež... 2026-09-17 10:45 Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
|
| www.julija.eu