Klaipėdos savivaldybė sprendimą riboti transporto priemonių masę į statybvietę vedančiuose keliuose priėmė spalio pabaigoje. Netrukus mieste atsirado 25 tonų ribojimą nurodantys kelio ženklai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teigimu, apie numatomus pakeitimus ji iš anksto nebuvo informuota, taip pat nebuvo gauta pastabų dėl statybų proceso ar raginimų keisti darbų organizavimą.

Iki ribojimų į statybvietę gruntą gabeno sunkvežimiai, kurių bendroji masė siekdavo iki 40 tonų. Uosto direkcijos teigimu, pritaikyti logistiką prie naujojo reikalavimo neįmanoma nedidinant transporto srautų ir sąnaudų. Todėl rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties vykdymą, nes nebegali pristatyti statyboms reikalingų medžiagų.

Mažesni sunkvežimiai reikštų didesnius transporto srautus

Bendrovės „Tilsta“ generalinio direktoriaus Eduardo Grinavecko teigimu, iki šiol vienu reisu į statybvietę buvo atgabenama apie 25 t medžiagų. Naudojant transportą, kurio bendroji masė neviršija 25 t, vienu reisu būtų galima pristatyti tik apie 5–7 t smėlio. Taigi, tam pačiam medžiagų kiekiui pervežti reikėtų maždaug keturis kartus daugiau reisų, atitinkamai didėtų ir transportavimo išlaidos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Rangovo skaičiavimais, vieno mėnesio prastovos nuostoliai galėtų siekti 300 tūkst. eurų. Be to, bendrovės vadovas nurodo, kad už įvestų ribojimų neatitikusį transportą buvo nubausta apie 30 vairuotojų – kiekvienam skirta po 300 eurų baudą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad dėl sustojusių darbų kasdien patiriami nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų. Direkcija laukia savivaldybės paaiškinimų dėl sprendimo pagrindo ir tikisi kuo greičiau rasti galimybę atnaujinti statybos darbus.

Jau suformuota daugiau kaip trečdalis būsimos teritorijos

Naujasis Kruizinių laivų terminalas kuriamas formuojant vandenyje apie 25 tūkst. kv. m sausumos teritoriją. Dalį krantinių pagrindo sudaro iš uosto akvatorijos iškastas gruntas – į jį jau nugramzdinta daugiau kaip 48 tūkst. kub. m tokios medžiagos. Likęs gruntas į statybvietę buvo gabenamas sausumos transportu.

Uosto direkcijos duomenimis, iki transporto ribojimų įvedimo buvo suformuota daugiau kaip trečdalis būsimos teritorijos. Siekiant sumažinti statybų poveikį miesto gyvenimui, grunto gabenimo grafikas buvo organizuojamas taip, kad sunkvežimiai kuo mažiau trukdytų eismui ir nesukeltų papildomų spūsčių.

50,3 mln. eurų vertės projektas apima ne tik naujų krantinių įrengimą. Teritorijoje numatoma sukurti viešąją erdvę su laisvalaikio ir renginių vietomis, pėsčiųjų bei dviračių takais, mažosios architektūros elementais ir galimybėmis kurtis smulkiajam verslui. Terminalas turėtų suteikti miestiečiams dar vieną priėjimą prie vandens ir sudaryti sąlygas priimti daugiau kruizinių laivų.

Projekto įgyvendinimo vėlavimas gali turėti įtakos ir kruizinės laivybos planams. Uosto direkcijos duomenimis, 2027 m. vizitus į Klaipėdą jau yra patvirtinę daugiau kaip 100 kruizinių laivų, o 2028 m. atplaukti užsiregistravo daugiau kaip 130. Kai kurie jų planuoja švartuotis būtent naujajame terminale.

Kol kas neaišku, kada statybos galės būti atnaujintos. Projekto eigai toliau priklausys, kaip Klaipėdos savivaldybė ir Uosto direkcija suderins transporto ribojimų taikymą su statybvietės aprūpinimo poreikiais.