Vis dėlto bendras dirbančiųjų skaičius išliko stabilus ir aukštas. Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirbo 1,47 mln. asmenų – 5,8 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo sektoriuose. „Galima sakyti, tai yra tie trys banginiai, kurie šiuo metu palaiko visos darbo rinkos gyvybingumą“, – Užimtumo tarnybos pranešime cituojama Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Darbo neturinčių asmenų skaičius birželį susitraukė 0,8 tūkst. iki 143,7 tūkst., registruotas nedarbas šalyje mažėjo 0,2 proc. punkto iki 8,1 proc. Šiuo metu klientų – 7,3 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, o registruotas nedarbas mažesnis 0,5 proc. punkto nei prieš metus.

Pirmąjį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 3,2 tūkst. mažiau nei gegužę. Darbo pasiūlymų mažėjo visuose sektoriuose, išskyrus naujiems mokslo metams besirengiančio švietimo, taip pat žemės ūkio ir miškininkystės bei viešojo valdymo sektorius.

„Birželį fiksuotas darbuotojų paklausos mažėjimas būdingas artėjant vidurvasariui. Įvasarojus mažiau nei prieš vasaros sezono startą ieškoma padavėjų, barmenų, virtuvės pagalbininkų, greitojo maisto ruošėjų, kasininkų, skalbėjų, apsaugos darbuotojų, statybos darbininkų, tačiau suaktyvėja pedagogų paieška. Birželį darbo pasiūlymų mokytojams registruota daugiausiai nuo metų pradžios“, – teigė J. Zemblytė.

Vasaros pradžiai įprastą pasyvesnę darbuotojų samdą rodo ne tik mažėjęs darbo pasiūlymų skaičius, bet ir mažesni į darbo rinką grįžtančių Užimtumo tarnybos klientų srautai. Birželį dirbti pradėjo 16,8 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 3,6 tūkst. mažiau nei gegužę.

„Mažesni įsidarbinančių srautai birželį – įprastas reiškinys darbo rinkoje. Palyginti su geguže, dirbti pradėjo mažiau darbo ieškančių asmenų, tačiau tiek pat kiek praėjusių metų tokiu pat laikotarpiu (16,8 tūkst.). Panaši tendencija fiksuota ir iki pandemijos: 2018-2019 m. birželį įsidarbinusių Užimtumo tarnybos klientų skaičius buvo penktadaliu mažesnis nei gegužę“, – komentavo J. Zemblytė.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, atidėlioti darbo paieškos nereikėtų – darbuotojų samda nėra sustojusi. Daugiau nei gegužę darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė gydytojams specialistams, fizioterapeutams, slaugos specialistams, mechanikos inžinieriams. Ūgtelėjo medienos meistrų, medienos apdirbimo staklių operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, elektromechanikų ir elektromonterių, metalo apdirbimo stalių derintojų, kepėjų ir konditerių paklausa.

Vidutinis atlygis siūlomas ieškant darbuotojų didėjo – ūgtelėjo 31 Eur ir siekė 1312 Eur/mėn. prieš mokesčius. Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis siūlytas ieškant programinės įrangos kūrėjų (3,3 tūkst. Eur/mėn.), bendrosios praktikos gydytojų (3,1 tūkst.), gydytojų odontologų (3 tūkst.), finansų srities vadovų (3 tūkst.). Mažiausias – vaisių ir daržovių konservuotojams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės darbininkams, apklausų atlikėjams, nekvalifikuotiems pastatų statybos darbininkams (850 Eur/mėn. ir mažiau).