Nuo oro uosto rezervo – prie naujos miesto dalies

Teritorijos vystymas tapo įmanomas atsisakius planų čia įrengti alternatyvų Vilniaus tarptautinio oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ parengtoje koncepcijoje numatyta, kaip iki šiol menkai urbanizuota teritorija galėtų būti integruota į miesto struktūrą.

„Šios teritorijos atlaisvinimas yra svarbus pokytis pietinei Vilniaus daliai. Dešimtmečius galimybes čia ribojęs rezervavimas nebegalioja, todėl dabar galime aiškiai susitarti, kokia kryptimi ši miesto dalis turėtų augti, kokios veiklos joje galėtų kurtis ir kokios infrastruktūros tam reikės“, – teigia Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

Numatyta pramonės, sandėliavimo ir komercijos plėtra

Didžiojoje teritorijos dalyje numatoma pramonės ir sandėliavimo objektų plėtra, kartu sudarant galimybes komercinei veiklai. Komercinius ir administracinius pastatus siūloma telkti arčiau pagrindinių transporto ašių, o didesnius sandėliavimo objektus – toliau nuo jų.

Koncepcijoje numatomas iki 16 metrų aukščio užstatymas, o centrinėje teritorijos dalyje prie Liepkalnio gatvės – iki 20 metrų. Liepkalnio gatvei siekiama suteikti ryškesnės pagrindinės urbanistinės ašies vaidmenį. Konkretus pastatų aukštis vėlesniuose planavimo etapuose bus tikslinamas įvertinus reljefą, aerodromo apsaugos zonų reikalavimus ir atsakingų institucijų sąlygas.

Dideliuose kvartaluose numatoma galimybė įrengti bendro naudojimo teritorijas ir vidines viešąsias erdves. Taip siekiama, kad teritorija būtų formuojama ne kaip pavienių gamybos ir sandėliavimo objektų sankaupa, o kaip struktūruota miesto dalis.

Žaliosios jungtys atskirs skirtingas teritorijas

Koncepcijoje numatyta ir žalioji struktūra. Joje atsižvelgiama į teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus bei kitus medžiais apaugusius plotus, numatomos atskirųjų želdynų teritorijos ir žaliosios jungtys. Urbanizuojamose dalyse išskiriami ruožai, kuriuose turėtų būti telkiami priklausomieji želdynai.

Pietinėje teritorijos dalyje žaliosios juostos turėtų tapti buferiu tarp planuojamų pramonės ir sandėliavimo objektų bei piečiau esančių ar suplanuotų gyvenamųjų teritorijų. Taip numatoma išlaikyti gamtines jungtis ir suformuoti aiškesnį perėjimą tarp skirtingos paskirties teritorijų.

Naują plėtrą turės lydėti infrastruktūra

Vienas svarbiausių koncepcijos elementų – naujas susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklas. Teritorijoje numatomas vidinis gatvių tinklas, jungsiantis būsimus kvartalus su pagrindinėmis miesto gatvėmis.

Šiuo metu teritorijoje nėra centralizuotų vandens tiekimo, buitinių ir paviršinių nuotekų surinkimo tinklų. Urbanizacijai taip pat reikės stiprinti elektros energijos tiekimo infrastruktūrą.

Koncepcija taps pagrindu tolesniems detaliesiems planams. Juose atskirose teritorijos dalyse bus konkretinami užstatymo, gatvių, viešųjų erdvių, želdynų, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendiniai. Tokiu būdu skirtingu metu vystomi sklypai ir kvartalai turėtų būti planuojami kaip viena teritorija.

Su siūlomais sprendiniais galima susipažinti aiškinamojoje dalyje ir pagrindinėse schemose.