Renovacija pagerina komfortą, bet ne viską išsprendžia

2024 metų kovą–gegužę Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai atliko eksperimentą dviejose identiškose pagrindinio ugdymo mokyklose. Pastatai – vienodo išplanavimo, statyti tuo pačiu laikotarpiu, juose mokosi panašus skaičius 6–14 metų mokinių.

Klasėse buvo įrengti oro temperatūros, santykinės drėgmės ir anglies dvideginio (CO₂) jutikliai. Matavimai atlikti 1,1 metro aukštyje – mokinių kvėpavimo zonoje, vengiant tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų įtakos.

Rezultatai patvirtino, kad renovacija duoda aiškią naudą: renovuotoje mokykloje klasėse buvo vidutiniškai apie 1,8 °C šilčiau, o santykinė oro drėgmė – maždaug 6 proc. mažesnė. Nors dėl didesnio sandarumo drėgmė sumažėjo, ji vis tiek išliko higienos normų ribose (30–60 proc.), todėl bendras mikroklimatas tapo stabilesnis.

Didžiausia problema – nematomas oro kokybės blogėjimas

Vis dėlto tyrimas atskleidė esminę problemą – abiejose mokyklose nebuvo įrengta mechaninių vėdinimo sistemų, todėl buvo pasikliaujama tik natūraliu vėdinimu.

Pamokų metu CO₂ koncentracija klasėse išaugdavo apie 80 proc., palyginti su laikotarpiu, kai patalpos nenaudojamos. Renovuotoje mokykloje CO₂ lygis viršijo 1500 ppm apie 5 proc. pamokų laiko, o nerenovuotoje – net apie 12 proc.

Taip pat nustatyta, kad CO₂ koncentracija nuosekliai didėja su kiekviena pamoka, o į normalų lygį grįžta tik paryčiais – apie 3–4 valandą ryto.

KTU doktorantas Paulius Vestfal pabrėžia, kad renovacija problemą sumažino, tačiau jos neišsprendė: sandaresni pastatai be efektyvaus vėdinimo tik dar labiau riboja oro kaitą. Dėl to blogėja patalpų oro kokybė, o tai tiesiogiai veikia mokinių savijautą.

Prasta oro kokybė tiesiogiai veikia mokymosi rezultatus

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad padidėjusi CO₂ koncentracija klasėse nėra vien komforto klausimas. Tyrimais įrodyta, kad prastas mikroklimatas lemia greitesnį nuovargį, sunkesnį susikaupimą, galvos skausmus ir mažesnį darbo efektyvumą.

Tai reiškia, kad net ir šiltose, renovuotose klasėse mokiniai gali mokytis prasčiau, jei neužtikrinama pakankama oro kokybė.

Ką galima padaryti jau dabar

Nors modernios vėdinimo sistemos reikalauja investicijų, KTU mokslininkai siūlo ir paprastesnius sprendimus, kuriuos galima taikyti nedelsiant.

Rekomenduojama pertraukų metu išvėdinti klases paliekant jas tuščias, stebėti CO₂ lygį ir jam viršijus 1500 ppm trumpam praverti langus net pamokų metu. Taip pat svarbu įvertinti mokinių skaičių klasėse, ypač mažesnio ploto patalpose.

Renovaciją būtina vertinti kompleksiškai

KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorė Lina Šeduikytė pabrėžia, kad mokyklų renovacija neturėtų apsiriboti vien energinio efektyvumo didinimu.

Pasak jos, būtina vertinti visą pastato gyvavimo ciklą – nuo statybinių medžiagų pasirinkimo ir jų sukeliamų emisijų iki eksploatacijos ir pastato gyvavimo pabaigos. Net ir energiškai efektyvus pastatas gali turėti didelį anglies pėdsaką, jei naudojamos netinkamos medžiagos ar technologijos.

Todėl tik tvarus požiūris – apjungiantis mikroklimatą, energinį efektyvumą ir poveikį aplinkai – leidžia pasiekti ilgalaikę naudą.

Išorės aplinka taip pat svarbi

Svarbu nepamiršti ir aplinkos už mokyklos ribų. Jei pastatas yra šalia intensyvaus eismo gatvių ar pramonės objektų, natūralus vėdinimas gali į patalpas atnešti ne tik šviežią orą, bet ir taršą, triukšmą ar kietąsias daleles.

Paulius Vestfal atkreipia dėmesį, kad mokinių savijautai įtakos turi ne tik oras, bet ir triukšmas, akustika bei apšvietimas. Todėl sprendimai turėtų būti priimami ne tik mokyklos, bet ir savivaldybių lygmeniu – reguliuojant eismą, kontroliuojant taršos šaltinius ir užtikrinant kokybišką aplinką ugdymo įstaigose.