15 kWh sistema per metus atpigo beveik 500 eurų

2026 m. trečiąjį ketvirtį 15 kWh elektros kaupimo sistemos vidutinė kaina Lietuvoje siekė 7 255 eurus. Į kainą įtrauktos ne tik baterijos, bet ir stebėjimo, valdymo bei balansavimo sistemos.

Tai 6 proc. mažiau nei prieš metus, kai tokia sistema vidutiniškai kainavo 7 741 eurą, ir 5 proc. mažiau nei ankstesnį šių metų ketvirtį, kai vidutinė kaina siekė 7 624 eurus.

LEA kainų analizė atlikta apklausus daugiau kaip 50 elektros kaupimo įrenginiais ir sistemomis prekiaujančių įmonių. Vertinti ličio geležies fosfato (LFP) ir kitų tipų, pavyzdžiui, NMC, kaupimo įrenginiai. Pasak LEA, LFP technologija šiuo metu pasižymi geriausiu kainos ir naudos santykiu.

Vienodos talpos kaupimo įrenginio kaina trečiąjį ketvirtį vidutiniškai siekė 417 Eur/kWh, kai antrąjį ketvirtį buvo 426 Eur/kWh. Tai pirmasis ketvirtis šiais metais, kai užfiksuotas kaupimo įrenginių kainų mažėjimas.

Mažėja atotrūkis tarp pigiausių ir brangiausių sistemų

Kainų skirtumas tarp skirtingų segmentų taip pat traukiasi. Pigiausių elektros kaupimo sistemų kaina trečiąjį ketvirtį buvo 4 proc. mažesnė nei tuo pačiu metu pernai – sumažėjo 180 eurų.

Brangiausių sistemų kaina per metus sumažėjo net 21 proc., arba 3 000 eurų.

Dėl to atotrūkis tarp pigiausių ir brangiausių rinkoje siūlomų elektros kaupimo sistemų sumažėjo nuo 2,8 karto pernai iki 2,3 karto šiemet. LEA vertinimu, tai rodo, kad skirtingų kainų segmentų pasiūla rinkoje tampa panašesnė.

Kaupimo įrenginio dalis bendroje sistemos kainoje sudaro 86 proc. – beveik tiek pat, kiek ir ankstesnį šių metų ketvirtį bei praėjusių metų pabaigoje.

Įrengtų kaupiklių galia per dvejus metus išaugo daugiau nei keturis kartus

Kartu su kainų pokyčiais sparčiai didėja ir Lietuvoje įrengtų elektros kaupimo įrenginių galia. Rugpjūčio 27 d. duomenimis, ji pasiekė 1 044 MW.

Tai daugiau nei keturis kartus viršija 2024 m. lygį, kai šalyje buvo įrengta 249 MW kaupimo galios, ir apie 2,5 karto daugiau nei 2025 m. pabaigoje, kai ji siekė 415 MW.

Nors naujų projektų pradedama mažiau, jų mastas gerokai išaugo. Iki 2026 m. trečiojo ketvirčio pradėti 13 projektų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 22. Tačiau šiemet pradėtų statyti suderintų projektų kaupiamoji talpa siekė 2 164 MWh – daugiau nei dvigubai daugiau nei pernai, kai ji buvo 990 MWh.

2026 m. rugsėjį skirstomajame tinkle buitinių ir komercinių kaupimo įrenginių įrengtoji galia, palyginti su birželio mėnesiu, padidėjo apie 40 MW. Jų dalis bendroje prie skirstomųjų tinklų prijungtų kaupimo įrenginių galioje išliko nepakitusi: buitiniams įrenginiams teko 59 proc., komerciniams – 41 proc.

Rinka juda didesnių projektų link

Didėjanti pasiūla prisideda prie kaupimo sistemų kainų mažėjimo, tačiau kartu keičiasi ir pačios rinkos struktūra. Užsienio ir vietos investuotojams įžvelgiant elektros energijos kaupimo projektų ekonominį atsiperkamumą, rinka nuo daugybės mažesnės apimties komercinių sprendimų juda didesnių projektų link.

LEA vertinimu, valstybės sprendimai ir nuoseklus finansavimas taip pat prisideda prie sparčiai augančių elektros gamybos pajėgumų ir kaupimo infrastruktūros plėtros.

Nuo 2026 m. antrojo ketvirčio Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje skelbiamos interaktyvios švieslentės, kuriose pateikiami naujausi saulės elektrinių, jų modulių ir elektros kaupiklių kainų duomenys. Jose galima analizuoti kainų pokyčius, jų dedamąsias bei rinkos tendencijas Lietuvoje ir regione, informaciją filtruojant pagal metus, ketvirčius ir kitus pjūvius.

Interaktyvios švieslentės ir išsamesnė informacija apie saulės modulių bei elektros kaupiklių kainas: LEA elektros kaupimo įrenginių kainų duomenys

Ankstesnės elektros kaupimo įrenginių kainų apžvalgos: LEA elektros kaupimo įrenginių kainų apžvalgos