Dažniausiai būstų savininkai įsigijo šilumos siurblius oras-vanduo (64 proc.) ir 5 klasės reikalavimus atitinkančius biokuro katilus (30 proc.). Ši tendencija pastebima jau ne vienerius metus. Šilumos siurblius žemė-vanduo rinkosi 6 proc.

Bendra šiemet pakeistų šildymo įrenginių galia, kaip praneša Aplinkos ministerija, siekia virš 40 MW, o vidutinė vieno projekto kompensacinė išmoka siekia 2,8 tūkst. eurų. Kompensuojamoji dalis, atsižvelgiant į pasirinktą diegti įrenginį, sudaro apie 50 proc. išlaidų.

Per pavasarį vykusį pirmąjį kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ finansavimo kreipėsi daugiau kaip 3,1 tūkst. gyventojų, kurie taip pat nusprendė investuoti ne tik į efektyvesnį gyvenamųjų namų šildymą, bet ir švaresnę aplinką.

Numatyta, kad jiems už investicijas į energijos efektyvumo priemones ir atsinaujinančius energijos išteklius bus išmokėta daugiau kaip 9,22 mln. eurų.

Naujas kvietimas teikti paraiškas finansavimui už taršių katilų keitimą gauti bus paskelbtas iš karto po naujųjų metų – sausio 10 d., o paraiškas bus galima teikti iki vasario 11 d. 

Daugiausiai paraiškų buvo pateikta iš Vilniaus r., Kauno r., Mažeikių r. savivaldybių. Tačiau galimybe pasikeisti senus ir neefektyvius katilus aktyviai naudojasi ir mažesnių savivaldybių gyventojai.

Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios 2019 m. iš viso senus neefektyvius biokuro katilus Lietuvoje į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius pasikeitė virš 7,6 tūkst. namų ūkių. Jiems už atliktas investicijas jau išmokėta daugiau kaip 19,8 mln. eurų.

Naujas kvietimas teikti paraiškas finansavimui už taršių katilų keitimą gauti bus paskelbtas iš karto po naujųjų metų – sausio 10 d., o paraiškas bus galima teikti iki vasario 11 d.