Pasak Aplinkos ministerijos kanclerio Povilo Poderskio, cituojamo ministerijos pranešime, sprendimas žymi esminį požiūrio pokytį: „Cimakavo draustinio ženklus padidinimas ir jo statuso pakeitimas į botaninį-zoologinį žymi esminį kokybinį lūžį – pereinama prie visos ekosistemos, apimančios buveines, augaliją ir gyvūniją, kompleksinės apsaugos.“

Plėtra numatyta į šalia esančią saugomos teritorijos statuso neturinčią, tačiau ekologiniam tinklui „Natura 2000“ priklausančią teritoriją „Cimokinė II“, taip pat į dalį Kermušijos, Vijuniūnų, Vijūninės ir Timakavo miškų. Šiose teritorijose aptinkamos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir saugomos rūšys, todėl sprendimas turės tiesioginę įtaką būsimiems teritorijų planavimo ir ūkinės veiklos sprendiniams.

Kermušijos miško dalyje fiksuotos smiltyninio gvazdiko tipinio porūšio augavietės – Lietuvoje šis augalas randamas tik Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse. Draustinio statusas laikomas esminiu veiksniu šios rūšies išlikimui.

Išplėtus draustinį, taip pat bus sustiprinta saugomų paukščių rūšių – juodojo gandro, jūrinio erelio, paprastosios lututės, vakarinio kurtinio ir žvirblinės pelėdos – apsauga. Teritorijoje gyvena ir kitos Europos Bendrijos svarbos rūšys, tarp jų juodoji meleta, jerubė bei itin retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas tripirštis genys. Be to, čia aptinkamos stačiosios dirvuolės, vėjalandės šilagėlės ir šneiderio kirmvabaliai.

Priėmus Vyriausybės nutarimą, bus pradėtas draustinio ribų keitimo planavimo procesas ir atliekamas ekonominis vertinimas. Planavimo metu numatoma diskutuoti su juridiniais asmenimis dėl galimų veiklos apribojimų, taip pat bus vertinama, ar būtina nustatyti buferines apsaugos zonas siekiant sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį. Šie sprendimai bus aktualūs tiek infrastruktūros, tiek statybų ir miškų naudojimo planams regione.