2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 12:19:57
Reklama  |  facebook

ESO ruošia naują elektros tarifą: vasarą dienomis elektra gali kainuoti vos apie 9 ct/kWh

2026-07-03 14:30
Lietuvoje sparčiai augant elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, Energetikos ministerija kartu su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) siūlo naują sezoninį elektros persiuntimo tarifą. Planuojama, kad nuo 2027 m. keturių laiko zonų planą pasirinkę gyventojai ir verslas vasaros mėnesiais už elektros persiuntimą dienos metu mokėtų mažiau. Tokia sistema skatintų vartoti elektrą tada, kai jos pagaminama daugiausia ir ji kainuoja pigiausiai.
nuotrauka
Magnific.com nuotr.


Minimos įmonės
ESO (Energijos skirstymo operatorius), AB
Naujas tarifas skatins vartoti elektrą pigiausiomis valandomis

Lietuvoje didėjant elektros gamybai iš saulės ir vėjo elektrinių, elektros biržoje vis dažniau fiksuojamos itin žemos arba net neigiamos kainos. Todėl Energetikos ministerija ir Energijos skirstymo operatorius siūlo sezoninį persiuntimo tarifą, kuris būtų taikomas keturių laiko zonų planą pasirinkusiems vartotojams.

Pagal siūlomą modelį nuo balandžio iki rugsėjo, 10–16 valandomis, kai saulės elektrinės pagamina daugiausia energijos, būtų taikomas mažesnis elektros persiuntimo tarifas. Ryto ir vakaro piko metu tarifas būtų šiek tiek didesnis.

Laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad šiandien svarbu ne tik didinti žaliosios elektros gamybą, bet ir sudaryti sąlygas ją kuo efektyviau panaudoti. Pasak jo, atsinaujinančios energetikos nauda turi pasiekti visus elektros vartotojus, o sezoninis tarifas skatintų elektrą vartoti tada, kai jos pasiūla didžiausia ir kaina mažiausia.

Gyventojams elektra dieną galėtų kainuoti apie 9 ct/kWh

Energetikos ministerijos pateiktais skaičiavimais, 2025 metų balandžio–rugsėjo laikotarpiu vidutinė elektros biržos kaina Lietuvoje nuo 10 iki 16 valandos siekė 3,2 ct/kWh. Pridėjus siūlomą sezoninį ESO persiuntimo tarifą ir kitus mokesčius, galutinė elektros kaina gyventojams būtų apie 9 ct/kWh.

Tai daugiau kaip tris kartus mažesnė kaina nei daugelis šiuo metu taikomų fiksuotų tarifų. Tikimasi, kad tokia kainodara paskatins gyventojus daugiau elektros naudoti dienos metu – įkrauti elektromobilius, naudoti kondicionavimo sistemas, energijos kaupiklius ar kitus daugiau elektros energijos vartojančius įrenginius.

Verslas galėtų sutaupyti beveik milijoną eurų per metus

Energijos skirstymo operatorius atliko analizę, paremtą 2025 metų faktiniais verslo klientų vartojimo duomenimis. Ji rodo, kad net ir nekeičiant elektros vartojimo įpročių naujasis modelis būtų naudingas daugeliui įmonių.

Skaičiuojama, kad 58 proc. verslo objektų elektros sąskaitos sumažėtų jau vien dėl pasikeitusios tarifų struktūros, o bendras metinis sutaupymas siektų beveik 900 tūkst. eurų. Dar didesnę naudą verslas galėtų pasiekti dalį elektros vartojimo perkeldamas į pigiausias dienos valandas.

Šiuo metu apie 80 proc. viso verslo elektros suvartojimo tenka klientams, pasirinkusiems keturių laiko zonų persiuntimo planą, todėl būtent ši vartotojų grupė pokyčius pajustų labiausiai.

Galutinį sprendimą priims VERT

Siūlomi sezoniniai tarifai dar turi būti įvertinti ir patvirtinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos. Tik po šios institucijos sprendimo bus paskelbti galutiniai persiuntimo tarifai, kurie, jei bus patvirtinti, įsigalios nuo 2027 metų.

Energetikos ministerija ir Energijos skirstymo operatorius pabrėžia, kad tai yra vienas pirmųjų žingsnių kuriant lankstesnę elektros rinką, kurioje vartotojai būtų skatinami elektrą naudoti tada, kai jos Lietuvoje pagaminama daugiausia. Toks modelis padėtų efektyviau integruoti sparčiai augančią atsinaujinančią energetiką, didintų vietinės elektros vartojimą ir prisidėtų prie konkurencingesnės bei tvaresnės šalies energetikos sistemos.

ESO investuoja į tinklo modernizavimą

Energijos skirstymo operatorius valdo vieną moderniausių elektros ir dujų skirstymo tinklų Vidurio Europoje. Bendrovė aptarnauja apie 1,9 mln. privačių ir verslo klientų, prižiūri beveik 135 tūkst. kilometrų elektros tinklų ir 9,7 tūkst. kilometrų skirstomųjų dujotiekių.

Viena svarbiausių investicijų krypčių – elektros tinklų modernizavimas ir skaitmenizacija. Kasmet apie 700 kilometrų oro linijų pakeičiama požeminiais kabeliais, o sukabeliuoto tinklo dalis jau sudaro 38 proc. Tokios investicijos didina elektros tiekimo patikimumą, mažina gedimų skaičių ir leidžia sparčiau prijungti naujus vartotojus.

Energijos skirstymo operatorius priklauso „Ignitis grupei“, kuri veikia Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje bei siekia kurti saugią ir žalią energetikos ekosistemą, remdamasi elektros tinklų, energijos kaupimo pajėgumų ir klientų aptarnavimo plėtra. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra