Efektyvus energijos valdymas prasideda nuo duomenų analizės

Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus teigia, kad pastaraisiais metais kartu su savivaldybėmis parengti energijos vartojimo efektyvumo didinimo planai leido pirmą kartą sistemiškai įvertinti esamą situaciją, išgryninti prioritetus ir suplanuoti konkrečias priemones.

Pasak jo, vis daugiau savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo tikslus integruoja į savo kasdienę veiklą, planuoja investicijas ir vertina pasiektus rezultatus. Specialistai pabrėžia, kad siekiant efektyviai naudoti turimus finansinius išteklius pirmiausia būtina surinkti duomenis apie energijos vartojimą, nustatyti didžiausius energijos nuostolius ir sudaryti prioritetinių objektų sąrašą. Tik tuomet galima planuoti investicijas, kurios sukurtų didžiausią ekonominę naudą.

Ukmergė išsiaiškino, kur sunaudojama daugiausia energijos

Energetikos ministerijos iniciatyva parengtas pilotinis Ukmergės rajono savivaldybės energijos vartojimo efektyvumo didinimo planas atskleidė, kad didžiausia energijos dalis savivaldybės administracijoje, įstaigose ir seniūnijose sunaudojama viešųjų pastatų eksploatavimui.

2024 metais šiam tikslui teko net 70 proc. viso energijos suvartojimo – apie 14 GWh. Analizė taip pat parodė, kad reikšmingas energijos taupymo potencialas slypi transporto, atliekų tvarkymo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei šilumos tiekimo sektoriuose.

Atsižvelgdama į rezultatus, Ukmergės rajono savivaldybė iki 2030 metų numatė dvi pagrindines veiklos kryptis – viešųjų pastatų modernizavimą ir transporto parko atnaujinimą netaršiomis transporto priemonėmis. Tarp suplanuotų projektų – mokyklų, progimnazijų ir kitų viešųjų pastatų renovacija bei viešojo transporto elektrifikavimas.

Savivaldybė jau įsigijo 10 naujų elektrinių autobusų. Skaičiuojama, kad vien ši priemonė kasmet leis sutaupyti apie 1,1 GWh energijos. Energijos vartojimo efektyvumo plane taip pat numatyta, kad bendras energijos suvartojimas savivaldybės administracijoje, įstaigose ir seniūnijose iki 2030 metų sumažės nuo 19,52 GWh iki 17,67 GWh. Tai reikštų ne mažesnį kaip 1,9 proc. metinį energijos vartojimo mažėjimą.

Viešųjų pastatų renovacija išlieka efektyviausia priemone

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento Pastatų modernizavimo projektų skyriaus vadovas Vidas Stašauskas pabrėžia, kad viešųjų pastatų modernizavimas išlieka viena greičiausiai rezultatą duodančių energijos taupymo priemonių.

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas 31 savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo projektas, kuriems skirta 49 mln. eurų finansavimo. Pasak V. Stašausko, didžiausias iššūkis savivaldybėms – užtikrinti stabilų ir ilgalaikį finansavimo mechanizmą, kuris leistų planuoti investicijas ne vieneriems metams į priekį.

Dėl šios priežasties savivaldybėms, turinčioms daug senų ir energiškai neefektyvių pastatų, itin svarbu sudaryti aiškų renovuotinų objektų sąrašą ir prioritetą teikti tiems pastatams, kurių atnaujinimas sukurtų didžiausią ekonominę naudą.

Ekspertas taip pat ragina aktyviai domėtis kitų savivaldybių patirtimi ir inovatyviais sprendimais. Vienas iš perspektyviausių pavyzdžių – skydinės renovacijos projektai, leidžiantys greičiau modernizuoti tipinius mokyklų ir darželių pastatus bei išvengti ugdymo proceso trikdžių.

Savivaldybėms atsivers naujos finansavimo galimybės

Ekspertų vertinimu, artimiausiais metais savivaldybės galės pasinaudoti dar platesnėmis finansavimo galimybėmis energijos vartojimo efektyvumui didinti. Numatomos priemonės apims ne tik viešųjų pastatų renovaciją, bet ir daugiabučių modernizavimą, mažosios renovacijos projektus bei šilumos punktų atnaujinimą.

Todėl savivaldybėms jau dabar rekomenduojama aktyviai ruoštis būsimiems kvietimams, planuoti investicinius projektus ir informuoti gyventojus apie atsiveriančias galimybes. Pasak specialistų, būtent kryptingas pasirengimas ir aiškiai nustatyti prioritetai gali tapti pagrindu ilgalaikiam energijos vartojimo mažinimui bei reikšmingoms finansinėms sutaupoms ateityje.