Šilumos kainos augimą lėmė brangstantis biokuras

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, lapkritį vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje siekia 8,63 ct/kWh – 13,55 proc. daugiau nei spalį, kai ji buvo 7,60 ct/kWh. Penkių didžiausių šalies miestų šilumos kainų vidurkis per mėnesį padidėjo 9,8 proc.

Šilumos kainų augimas prasidėjus šildymo sezonui atitinka įprastas sezonines tendencijas – jos paprastai didėja iki žiemos vidurio. Šiemet tam įtakos turi ir brangstantis biokuras bei nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiama šiluma.

Nepaisant lapkritį užfiksuoto augimo, Lietuvoje šiluma šiemet išlieka pigiausia Baltijos šalyse. 2026 m. sausio–lapkričio mėnesių vidutinė jos kaina Lietuvoje buvo 8,11 ct/kWh, Latvijoje ir Estijoje – po 8,58 ct/kWh, arba 5,5 proc. daugiau.

Lyginant sostines, lapkritį mažiausia šilumos kaina buvo Vilniuje – 8,17 ct/kWh. Taline ji siekė 8,44 ct/kWh, Rygoje – 8,96 ct/kWh. Penkių didžiųjų miestų vidurkis mažiausias taip pat Lietuvoje – 8,08 ct/kWh. Latvijoje jis siekė 8,24 ct/kWh, Estijoje – 8,54 ct/kWh.

Vilniuje šiluma pabrango labiausiai

Iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų lapkritį šilumos energija atpigo tik Šiauliuose. Kituose miestuose jos kaina kilo, tačiau augimo mastas gerokai skyrėsi.

Vilniuje šilumos kaina pasiekė 8,17 ct/kWh – per mėnesį padidėjo 36,39 proc. Spalį ji buvo 5,99 ct/kWh. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, šiluma sostinėje pabrango 22,86 proc.

Tokį šuolį daugiausia lėmė kintamosios kainos dalies augimas – ji padidėjo 48 proc. ir pasiekė 6,72 ct/kWh. Per mėnesį kuro įsigijimo kaina išaugo 66 proc., o iš nepriklausomų šilumos tiekėjų superkama šiluma pabrango 47 proc. – iki 48,5 Eur/MWh.

Kaune šilumos kaina lapkritį siekia 8,12 ct/kWh – 12,15 proc. daugiau nei spalį. Per metus ji padidėjo 4,5 proc. Kintamoji kainos dalis per mėnesį išaugo 20,9 proc. – iki 5,09 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 6,6 proc., o iš nepriklausomų šilumos tiekėjų superkama šiluma pabrango 15,1 proc. – iki 39,5 Eur/MWh.

Klaipėdoje šilumos energija kainuoja 7,56 ct/kWh – 2,58 proc. daugiau nei spalį ir beveik 25 proc. daugiau nei prieš metus. Kintamoji kainos dalis per mėnesį padidėjo 17,7 proc. – iki 5,59 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina augo 8,7 proc., o iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkama šiluma pabrango 22,1 proc. – iki 40,3 Eur/MWh.

Panevėžyje šilumos kaina pasiekė 8,99 ct/kWh – per mėnesį padidėjo 9,77 proc., o per metus – 40,25 proc. Kintamoji kainos dalis išaugo 15,9 proc. – iki 5,83 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 10,8 proc., o iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkama šiluma pabrango 28 proc. – iki 56,3 Eur/MWh.

Kitokia situacija Šiauliuose. Čia šilumos kaina lapkritį sumažėjo 5,86 proc. ir siekia 7,55 ct/kWh. Spalį ji buvo 8,02 ct/kWh. Vis dėlto, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, šiluma Šiauliuose pabrango 14,74 proc. Kintamoji kainos dalis sumažėjo 7,3 proc. – iki 4,71 ct/kWh, o kuro įsigijimo kaina – 8,1 proc. ir siekia 36,14 Eur/MWh.

Visuose penkiuose miestuose pastovioji šilumos kainos dedamoji lapkritį nepakito.

Daugumoje savivaldybių šiluma brango

Lapkričio mėnesį šilumos kainas padidino 40 iš 49 reguliuojamų šilumos tiekimo įmonių. Penkios įmonės jas sumažino, keturios – paliko nepakeistas.

Didžiausi kainų skirtumai fiksuojami tarp savivaldybių. Penkiose savivaldybėse, kuriose šiluma pigiausia, jos kaina siekia 6,78–7,56 ct/kWh ir yra apie 15,6 proc. mažesnė už šalies vidurkį. Penkiose savivaldybėse, kuriose šiluma brangiausia, ji kainuoja 14,80–16,47 ct/kWh – apie 77 proc. daugiau nei šalies vidurkis.

Biokuras per metus pabrango beveik 60 proc.

Šilumos kainų augimą skatina ir biokuro rinkos pokyčiai. 2026 m. spalio paskutinę savaitę biokuras Lietuvoje kainavo 34,18 Eur/MWh – 15 proc. daugiau nei rugsėjo paskutinę savaitę ir 58,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Spalio mėnesio biokuro kainos vidurkis siekė 32,8 Eur/MWh. Tai 8,3 proc. daugiau nei rugsėjį ir 59,2 proc. daugiau nei 2025 m. spalį, kai vidutinė kaina buvo 20,6 Eur/MWh. Lietuvoje sudaromų ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina siekė 31,29 Eur/MWh – 50 proc. daugiau nei prieš metus.

Lietuvos energetikos agentūros vertinimu, biokuro brangimui įtakos turėjo praėjusią žiemą išaugęs jo sunaudojimas dėl neįprastai žemos oro temperatūros. Sumažėjus atsargoms, šilumos tiekėjai 2026 m. vasarą aktyviau pirko kurą naujam šildymo sezonui. Išaugusi paklausa, žaliavos, darbuotojų, technikos ir transporto sąnaudos bei tiekimo rizika prisidėjo prie galutinės biokuro kainos didėjimo.

Biokuro atsargų kaupimas šiuo metu atitinka rekomenduojamą pasiruošimo žiemai lygį. Spalio pabaigoje rezervas sudarė 37 proc. 2026 m. ketvirtajam ketvirčiui apsirūpinimas biokuru siekė apie 74 proc., o 2027 m. pirmajam ketvirčiui – apie 30 proc.

Renovacija gali sumažinti šildymo sąskaitas perpus

Galutinę gyventojų šildymo sąskaitą lemia ne tik šilumos energijos tarifas, bet ir lauko oro temperatūra bei pastato energetinė būklė.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, kiekvieną šildymo sezono mėnesį renovuotų daugiabučių gyventojų sąskaitos už šildymą vidutiniškai yra apie 52 proc. mažesnės nei nerenovuotų pastatų gyventojų.

Daugiau informacijos apie šilumos energijos kainų pokyčius: Lietuvos energetikos agentūra.