„Yra populiarus posakis, jog geriausia kilovatvalandė yra nesuvartota kilovatvalandė. Tai buvo aktualu dar prieš pradėjus kilti energijos kainoms, bet šiuo metu yra dar aktualiau. Šį krizė yra galimybė pasistūmėti didesnio tvarumo link. Tai sėkmingai įgyvendinti padėtų daiktų internetas, kuris dabartinius pastatus gali paversti kur kas energetiškai efektyvesniais“, – „Telia“ pranešime cituojamas IoT padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Tvarumo tikslų nebūtina dėti į stalčių

Pastarąsias savaites pasaulis buvo sutelkęs dėmesį į Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslus, dėl kurių įgyvendinimo pasaulio lyderiai susitarė dar 2015 m. Deja, didelei šios ambicingos programos daliai kelia grėsmę įvairių krizių – pandemijos, klimato kaitos ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasekmės. Nors dabartiniame kontekste intuityviai norėtųsi šiuos tikslus kuriam laikui padėti į stalčių, atsakymas, kaip to išvengti slypi pačioje programoje.

Modernių technologijų veiksmingumą, rašoma pranešime, įrodo ir praėjusių metų „Telia“ duomenys. „Telia“ grupės IoT sprendimai pernai klientams padėjo sutaupyti 800 GWh elektros energijos, tai prilygsta daugiau nei 100 tūkst. namų ūkių metiniam elektros suvartojimui Lietuvoje. Kita vertus, tai tik pradžia – prognozuojama, jog panašių sprendimų paklausa ir jų sutaupytos elektros energijos kiekiai bėgant metams tik augs, o jų plėtrą dar labiau paskatins ir jau daugumai Lietuvos gyventojų prieinamas „Telia“ 5G ryšys.

Energijos taupymą verta pradėti nuo pastatų

Europos Komisijos duomenimis, ES šalyse 40 proc. viso energijos suvartojimo tenka pastatams, kurie taip pat atsakingi už 36 proc. visų šiltnamio dujų emisijų. Taip pat remiantis „Telia“ pastatų skaitmeninimo ataskaita, komunaliniai mokesčiai ir aptarnavimas sudaro nuo 50 iki 80 proc. jų savininkų išlaidų. Dėl šių priežasčių pradėjus išmanių sprendimų taikymą nuo pastatų, pavyktų gauti kone greičiausią ir pastebimiausią rezultatą – tiek sumažinti kiekvieno mūsų patiriamas išlaidas, tiek reikšmingai prisidėti prie taršos mažinimo

„Energetinio efektyvumo didinimo kelionėje vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad dauguma nekilnojamojo turto sistemų veikia tarsi vakuume, nepateikdamos jokių duomenų, kurie padėtų mažinti energijos švaistymą, o pastatų savininkai neturi jokios platformos, kuri šią informaciją rinktų ir analizuotų. Tai yra pirmas ir turbūt svarbiausias skaitmenizavimo aspektas, kadangi daiktų interneto technologijos dažniausiai savaime išteklių netaupo, o pasitelkdamos duomenis veikiau padeda rasti būdus, kaip tai atlikti“, – aiškina R. Brasius.

Anot specialisto, vien tik aprūpinus pastatą paprasčiausiai elektros ir vandens suvartojimo bei temperatūros jutikliais galima nesunkiai stebėti išteklių vartojimo tendencijas ir identifikuoti nukrypimus nuo normos, gedimus ar pratekėjimus, kuriuos pašalinus išlaidos komunaliniams mokesčiams sumažėtų iškart. Dar daugiau energijos sutaupyti padėtų IoT jutiklių duomenis naudojančios automatizacijos sistemos. Patalpas aprūpinus HVAC tipo davikliais, kurie gali stebėti įvairių pastato zonų užimtumą, klimato kontrolės sistema įgalinama automatiškai šildyti/vėsinti tik tas patalpas, kuriose yra žmonių. Reikšmingai energijos sąnaudas sumažina ir jutikliai, dirbtinio patalpų apšvietimo intensyvumą reguliuojantys pagal pro langus patenkančios šviesos kiekį.

„Telia Lietuva“ IoT padalinio vadovas pateikia pavyzdį, kaip nereikalingą išteklių eikvojimą mažinti galėtų parduotuvių tinklai ir kiti daug elektros įrenginių naudojantys verslai. Nuolat stebint energijos vartojimo duomenis, galima juos prognozuoti ir optimizuoti, besikeičiant aplinkybėms – išaugus elektros energijos kainai biržoje ar tiesiog paros piko metu, galima laikinai centralizuotai išjungti veikiančius maisto produktų šaldytuvus, eskalatorius ar liftus. „Telia“ šį sprendimą išnaudoja ir savo veikloje, laikinai „užmigdydama“ nenaudojamas bazines mobiliojo ryšio stotis.

Visgi, rinkoje nėra vienintelio sprendimo, kuris išspręstų energetinio efektyvumo dilemą – tai galima pasiekti tik su įvairių ir neretai skirtingų sprendimų visuma, ir nesvarbu nuo ko pradėti – ar tai bus stogų dažymas baltai, siekiant sumažinti saulės įtaką pastato temperatūrai, ar atsinaujinančių energijos šaltinių įgalinimas, ar šilumos, elektros energijos, vandens bei kitų resursų vartojimo išmanizacija siekiant pasiekti maksimalių efektyvumo bei tvarumo rezultatų.

Čia bendrovė veikia kaip jungtis tarp įvairiausių sprendimų tiekėjų ir jų gavėjų – naujausios „Low Power Wide Area“ (LPWA) duomenų perdavimo technologijos įgalino IoT sprendimus veikti itin plačiai Lietuvos teritorijoje, prasibraunat pro storiausias sienas ar giliai po žeme, o baterijos tarnavimo trukmę prailginant nuo 1-3 metų iki 10-12 metų, o kai kuriais atvejais net ir ilgiau.

„Kiekviena IoT sprendimų pritaikymo situacija yra unikali ir gali pasiūlyti skirtingas išteklių taupymo galimybes. Tačiau visais atvejais galioja ta pati taisyklė – jei turime skaitmeninius vartojimo duomenis, vadinasi, galime juos analizuoti, o kai galime analizuoti – galime priimti teisingesnius sprendimus, kurie veda prie resursų vartojimo efektyvinimo“, – reziumuoja R. Brasius.