Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) doktorantė Gaila Tulušienė pabrėžia, kad šviesos tarša dažnai suvokiama kaip antraeilė problema, tačiau jos poveikis yra sisteminis ir ilgalaikis.

„Ši problema tampa opesnė ir dėl LED šviestuvų. Nors šiandien jie plačiai diegiami dėl savo energinio efektyvumo, jų poveikis aplinkai priklauso nuo to, kaip apgalvotai jie naudojami. Šie šviestuvai patys savaime nėra problema – problema kyla tada, kai jie naudojami pernelyg intensyviai, neapgalvotai ir netinkamose vietose", – akcentuoja pranešime cituojama KTU doktorantė.

Šviesos tarša – nematomas, bet žalingas veiksnys

Pagrindinė šviesos taršos priežastis – miestų augimas, kuris neišvengiamai didina poreikį dirbtiniam apšvietimui – tiek viešosiose erdvėse, tiek komercinėje ir gyvenamojoje infrastruktūroje. Deja, didėjantis apšvietimo mastas turi savo kainą.

„Naktinis apšvietimas keičia gyvūnų elgseną, trikdo paukščių migraciją, mažina daugelio rūšių reprodukcinius gebėjimus ir bendrą ekosistemų atsparumą. O žmogui tai gali reikšti padidėjusią nemigos, depresijos ar net širdies ligų riziką," – sako G. Tulušienė.

Gaila Tulušienė.

KTU nuotr.

Šviesos tarša ypač veikia melatonino – tamsos hormono – gamybą, kuris yra būtinas sveikam miego ritmui. Sutrikęs miegas lemia ne tik bendrą nuovargį, bet ir ilgalaikes pasekmes sveikatai. Tuo pačiu kenčia ir biologinė įvairovė – nuo vabzdžių iki šikšnosparnių, nuo augalų iki jūrų organizmų, kurių elgseną reguliuoja natūralus šviesos ir tamsos ciklas.

„Lietuvoje šviesos taršos lygiai auga kartu su urbanizacija. Analizuojant palydovinius duomenis, aiškiai matyti, kad didžiausias šviesos intensyvumas fiksuojamas virš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir Marijampolės. Tai miestai, kuriuose gyventojų tankumas, pramonės, transporto ir paslaugų sektoriaus apimtis yra didžiausia", – komentuoja G. Tulušienė.

Įkvepiantys miestų pavyzdžiai

Nepaisant iššūkių, šios savivaldybės jau diegia pažangius sprendimus, mažinančius šviesos taršą. Vilniaus miesto savivaldybė apšvietimo projektavime remiasi tamsiam dangui draugiškais principais, užtikrinančiais kryptingą, taupų ir aplinkai mažiau kenksmingą apšvietimo valdymą.

„Tokių principų esmė – šviesą naudoti tik ten, kur jos tikrai reikia, sumažinti išsklaidytos šviesos kiekį, naudoti mažesnio intensyvumo ir šiltesnio (geltonesnio) spektro šviestuvus, riboti veikimo laiką bei vengti šviesos sklidimo į viršų. Tai ne tik mažina taršą, bet ir atkuria galimybę žmonėms matyti žvaigždėtą dangų miestuose", – pasakoja KTU doktorantė.

Kauno miestas savo LED apšvietimo sistemose įdiegė keturis šviesos intensyvumo scenarijus, pritaikytus skirtingoms paros valandoms ir miesto zonoms. Tokia sistema leidžia lanksčiai reguliuoti apšvietimą pagal aktualų poreikį – nakties metu sumažinant šviesos kiekį gyvenamuosiuose rajonuose ar parkuose.

„Pavyzdžiui, parkuose taikomas žemesnis šviesos intensyvumas nei gatvėse, o šviestuvų veikimo laikas derinamas pagal saulėtekio ir saulėlydžio laikus. Projektuojant apšvietimą skirtingose miesto erdvėse, naudojamos specialios programos, kurios parenka optimalų šviesos kiekį pagal konkrečios vietovės poreikius", – teigia G. Tulušienė.

Pexels nuotr.

Šviesos taršos mažinimas – bendras visuomenės tikslas

KTU doktorantė įsitikinusi, kad šviesos taršos mažinimas – ne tik valdžios institucijų ar urbanistikos specialistų užduotis. Kiekvienas visuomenės narys gali prisidėti prie tamsesnio, sveikesnio naktinio kraštovaizdžio kūrimo. Tai prasideda nuo atsakingo apšvietimo naudojimo namuose, soduose, įstaigose.

„Šviesą rekomenduojama rinktis tik tada, kai jos tikrai reikia. Taip pat reikėtų vengti mėlynos šviesos šaltinių vakare, naudoti šviestuvus su gaubtais ir galvoti apie tamsą ne kaip apie trūkumą, o kaip apie gyvybiškai svarbią aplinkos būseną", – skatina G. Tulušienė.

Privačių namų savininkai gali rinktis mažesnio intensyvumo šviestuvus su judesio jutikliais, verslai – automatiškai pritemdomus reklamos stendus, o švietimo įstaigos – įtraukti šviesos taršos temą į aplinkosaugos programas.

Pasak G. Tulušienės, norint suvaldyti šviesos taršą sisteminiu lygiu, būtina remtis naujausiais moksliniais duomenimis ir gerąja tarptautine praktika. Dėl to 2024 metais ji lankėsi Norvegijoje, kur susipažino su pažangiais sprendimais, taikomais šalyse, kuriose tamsus dangus laikomas nacionaline vertybe.

„Stažuotės metu gilinausi į sveikatai ir ekosistemai palankius apšvietimo metodus, įskaitant inovatyvius miestų planavimo įrankius bei LED sistemų valdymą pagal astronominius ciklus. Mokslinis darbas reikalauja nuolatinio domėjimosi naujausiomis įžvalgomis – todėl tarptautiniai vizitai, mokymai ir dalyvavimas tyrimų tinkluose tampa būtina dalimi siekiant aktualių sprendimų", – priduria KTU doktorantė.