Garantinis laikotarpis: kas atsakingas už išryškėjusius pastato defektus?

Statinys (ar jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų reglamente nustatytus esminius statinių reikalavimus, tai yra mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, tvaraus gamtos išteklių naudojimo reikalavimus.
Statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis šiomis nuostatomis:
1. Statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas;
3. Inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia VĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūrai medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.
Taip pat Statybos įstatyme (41 straipsnio 1 dalyje) nurodyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už civilinio kodekso nustatytą terminą. Tiesa, statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas kartais gali būti nustatomas ir trumpesnis.
Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas pagal įstatymus atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:
1. penkerius metus;
2. dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);
3. dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).
Civiliniame kodekse nurodyti asmenys atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodoma, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
Paslėpti statybos darbai – tai vėliau atliktais darbais (tarp jų – statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas. O paslėptos statinio konstrukcijos – vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos. Atsižvelgiant į tai, per garantinį terminą išaiškėję statybos defektai užfiksuojami ir šalinami nustatyta tvarka. Vėliau atliktais statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos (vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas, laikytinas paslėptais statybos darbais. Tad jei defektų atsiradimo priežastį lemia galimai netinkamai atliktas paslėptas statybos darbų rezultatas, tokiems defektas taikomas dešimties metų garantinis terminas.
Jei šalys nesutaria dėl defektų (pavyzdžiui, atsiradimo, jų masto ir kt.), yra galimybė išsikviesti nepriklausomą ekspertizės įmonę, kuri atliktų ekspertizę ir nustatytų atsiradusių defektų priežastis ir mastą.































































| www.julija.eu