Ilgalaikė geležinkelių tinklo transformacijos kryptis

Studijoje pabrėžiama, kad ekonomiškai ir strategiškai racionaliausias sprendimas Lietuvai yra nuosekli europinės 1435 mm vėžės plėtra, kartu išlaikant dalį esamos 1520 mm infrastruktūros. Visiškas nacionalinio tinklo perėjimas prie europinės vėžės būtų itin brangus – preliminariai vertinama, kad jis kainuotų apie 38 mlrd. eurų ir užtruktų 30 metų ar ilgiau, todėl toks scenarijus laikomas neefektyviu.

Analizėje remiamasi kaštų ir naudos modeliais, leidžiančiais palyginti skirtingas tinklo vystymo alternatyvas. Galutinė kryptis orientuota į integraciją su Europos geležinkelių sistema, kartu išlaikant funkcionalų esamą tinklą krovinių ir regioninių srautų aptarnavimui.

Greitieji maršrutai ir europinės vėžės plėtra

Vienu svarbiausių prioritetų įvardijamas „Rail Baltica“ projektas, įskaitant jungtį su Vilniumi, taip pat naujos greitųjų traukinių linijos Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Klaipėda. Pastaroji jungtis galėtų būti plėtojama palei automagistralę, užtikrinant ženkliai greitesnes keliones tarp sostinės ir pajūrio.

„Susisiekimo ministerija“ akcentuoja, kad tikslas – sukurti tiesiogines jungtis su Vakarų Europa per Lenkiją ir Klaipėdos jūrų uostą, taip stiprinant Lietuvos integraciją į bendrą Europos transporto tinklą. „LTG grupė“ pabrėžia, kad europinės vėžės koridoriai leis efektyviau gabenti krovinius be perkrovimo, ypač stiprinant Klaipėdos uosto konkurencingumą.

Keleivių ir krovinių augimo prognozės

Prognozuojama, kad keleivių kelionių traukiniais skaičius Lietuvoje iki 2050 metų gali išaugti beveik keturis kartus – nuo maždaug 5 mln. iki daugiau nei 19 mln. kelionių per metus. Toks augimas siejamas su naujos infrastruktūros plėtra ir greitesniais maršrutais.

Krovinių vežimo apimtys taip pat galėtų reikšmingai didėti – nuo 27,8 mln. tonų iki beveik 50 mln. tonų per metus. Didžiausią augimo potencialą sudarytų intermodaliniai pervežimai, kuriuos skatintų „Rail Baltica“ ir europinės vėžės tinklo plėtra.

Regionai, karinis mobilumas ir naujos jungtys

Studijoje ypatingas dėmesys skiriamas regionų pasiekiamumui ir naujų jungčių galimybėms. Nagrinėjamos Šakių, Jurbarko, Šilalės, Druskininkų, Prienų ir Palangos savivaldybės, vertinant potencialias geležinkelio atšakas po 2050 metų.

Svarbi kryptis – karinis mobilumas. Geležinkelių tinklas turi atitikti NATO ir Europos Sąjungos reikalavimus, užtikrinant greitą karinės technikos ir sąjungininkų pajėgų judėjimą regione, todėl infrastruktūra planuojama ir kaip strateginės gynybos sistemos dalis.

Investicijų mastas ir tolesni žingsniai

Studijos išvados grindžiamos kompleksine analize, o galutiniai sprendimai bus priimami pasibaigus antrajam etapui, kuris apima detalius technologinius vertinimus, investicijų sąmatų rengimą ir projektų prioritetizavimą. Galutinė geležinkelių tinklo plėtros kryptis turėtų būti patvirtinta iki 2026 metų pabaigos.

Bendra transformacijos vizija laikoma vienu didžiausių infrastruktūrinių planavimo projektų Lietuvoje, turinčiu ilgalaikę įtaką ekonomikai, regionų plėtrai ir tarptautiniam susisiekimui.