Valstybinės kultūros paveldo komisijos kartu su Kultūros ministerija organizuotame renginyje pirmą kartą pabandyta apžvelgti paveldo finansavimą platesniame kontekste – savivaldybių indėlį, ES struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų galimybes, paveldo bendruomenei rūpimus klausimus. Buvo pristatyti šalies savivaldybių lėšų panaudojimo kultūros paveldo apsaugai tyrimo rezultatai, aptarti kultūros paveldo tvarkybos finansavimo planai. Paveldo komisija yra ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos klausimais.

„Viena iš paveldo finansavimo problemų yra pabirę skaičiai. Jų susiteminimas leidžia identifikuoti probleminį lauką, daryti apibendrinimus ir paveldui reikšmingus sprendimus“, – apie atlikto ir pristatyto tyrimo svarbą sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime cituojama pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Šį savivaldybių tyrimą komisija vykdo kasmet nuo 1997 m.

Nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų – kas investuoja, o kas taupo labiausiai?

Naujausias tyrimas vyko analizuojant savivaldybių suteiktus duomenis apie lėšų panaudojimą saugant kultūros paveldą 2021 m., taip pat savivaldybių prašyta pasidalinti nuomone apie svarbiausias metų aktualijas, turėjusias pozityvią ir negatyvią įtaką paveldosauginei situacijai savivaldybėje. Atsakymus pateikė visos šalies savivaldybės, išskyrus Neringos miesto, Šilutės, Ukmergės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybes. Tyrime naudota speciali metodologija leido vertinti savivaldybių kultūros paveldo apsaugai skiriamų lėšų apimtis ir savivaldybėse vykstančius paveldosauginius procesus.

Gauti rezultatai atskleidė, rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime, kad savivaldybių finansinis indėlis į kultūros paveldo apsaugą nuo pat 1997 m. nuolat didėja, tačiau 2021 m. šis augimas sumažėjo dėl pandemijos ir sparčios infliacijos įtakos. Du trečdaliai savivaldybių kultūros paveldui skyrė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, o likusi dalis – nuo šimto tūkstančių iki kiek daugiau nei milijono eurų. Bendrai savivaldybės iš savo biudžetų kultūros paveldui skyrė virš 9 mln. Eur.

Iš visų savivaldybių išsiskiria Visaginas ir Kazlų Rūda, kultūros paveldo objektams visai neskyrusios lėšų, o Trakų rajono savivaldybė, kuri turi palyginti nemažai kultūros paveldo objektų, yra tarp mažiausiai tam lėšų skyrusių savivaldybių. 

Be to, tyrimas vertino savivaldybių iniciatyvas sutelkiant lėšas iš kitų šaltinių – valstybės, tarptautinių fondų, privataus sektoriaus ir kitų. Sugrupavus pagal apskritis matyti, kad 2021 m. kultūros paveldo finansavimas pasiskirstęs gana tolygiai – po 1-2 mln. Eur apskričiai. Tradiciškai išsiskiria Vilniaus ir Kauno regionai, sutelkę 3-3,5 mln. Eur, tačiau taupumu išsisikiria Suvalkija – Marijampolės regionas per metus sutelkė 300 tūkst. Eur.

Baigti, tęsiami ir pradedami kultūros paveldo tvarkybos projektai: nuo UNESCO iki privačių iniciatyvų

2021 m. buvo baigta tvarkyti nemažai kultūros paveldo objektų, toliau tęsiami esami ir pradedami nauji. Tarp baigtų yra ir Kuršėnų dvaro rūmai, Punios piliakalnis, rekonstruota Palūšės Šv. Juozapo bažnyčios komplekso varpinė bei tvora, Astravo dvaro parkas Biržų rajone, Alantos sinagoga, Šeduvos vilnų karšykla, Rietavo dvarvietė.

Tarp pradėtų ir planuojamų darbų yra Šiaulių dvaro sodybos, Raudondvario dvaro oficinos ir svirno, Kretingos dvaro oranžerijos tvarkybos darbai. Taip pat Šeduvos užvažiuojamųjų namų pastatas, Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia, Nemirsetos valčių gelbėjimo stotis, kurią Klaipėdos universitetas kartu su Palangos miesto savivaldybe planuoja pritaikyti edukacinei veiklai. Toliau tęsiami Kauno Tvirtovės I ir III fortų, Antazavės dvaro, Arklių pašto stoties komplekso Jonavos rajone, Palėvenės dominikonų vienuolyno tvarkybos darbai, atnaujinamos Kupiškio rajono bažnyčios, Raubonių vandens malūnas-karšykla-verpykla Pakruojo rajone.

2021 m. vykdyta nemažai iniciatyvų: pateikta Kauno modernizmo paraiška UNESCO, Vilniuje vykdyti kapinių skaitmenizavimo darbai, Priekulės vertingųjų savybių požymių turinčių kultūros paveldo objektų vertinimas. Taip pat visoje Lietuvoje vykdyta nemažai privačių ir bendruomeninių iniciatyvų: nuo „Art Deco muziejaus“ Kaune, VšĮ „Inovatorių slėnio“ restauruojamos Kamariškių dvaro sodybos Zarasų rajone iki privačiomis lėšomis tvarkomų dvarų, piliakalnių, malūnų ir atskirų pastatų.

Savivaldybės pastebi paveldo finansavimo naudą – tai investicija, kuri sugrįžta

Analizuojant šiuos visus atvejus ir savivaldybių skiriamą finansavimą kultūros paveldui, bei jų pateiktus atsakymus apie patirtą paveldo aktualijų įtaką, Valstybinė kultūros paveldo komisija nustatė, jog daugumos savivaldybių nuomonė dėl kultūros paveldo išsaugojimo įtakos ekonomikai bei kitoms sritims pasikeitė. Savivaldos institucijose vis labiau įsitvirtina požiūris, jog indėlis į kultūros paveldo objektų tvarkymą ir priežiūrą atneša apčiuopiamą naudą per turizmo plėtrą, sukuriamas darbo vietas, visuomenės švietimą, didžiavimosi savo kraštu skatinimą. Visa tai įkvepia savivaldybes aktyviau veikti pritraukiant lėšų ir iš kitų finansavimo šaltinių bei planuoti naujus kultūros paveldo išsaugojimo ir panaudojimo projektus.

Šalies savavaldybių tyrimą organizavo Paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupė, kuriai vadovauja Viktorija Gadeikienė, o tyrimą įgyvendino ir renginyje jį pristatė vyriausias specialistas Artūras Stepanovič.

Šis tyrimas taip pat bus pristatomas Lietuvos savivaldybėms 2023 m. sausio mėn.