Brangiau, bet naudingiau

Darbus pradėjusi Kretingos bendrovė „Ringesta“ projektą ketino įgyvendinti už 150 tūkst. eurų. Naujoji Jauryklos parko rekonstrukcijos sutartis bus 5 tūkstančiais brangesnė.

Vienašališkai nutraukti sutartį, skelbti naują konkursą ir ieškoti kito rangovo prireikė po to, kai praėjusių metų lapkričio pabaigoje dėl įsipareigojimų vilkinimo Savivaldybė įmonės „Ringesta“ paslaugų nutarė atsisakyti.

„Darbų atlikimo terminas šiai bendrovei buvo pratęstas ne vieną ir ne du kartus, tačiau jai įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų nepavyko“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Nors naujieji rangovai ir brangesni, anot pavaduotojo, su jų sąlygomis naudingiau sutikti negu nesutikti. „Projektas yra europinis, ankstesnėje sutartyje numatytos darbų apimties mažinti neleidžiama, o jeigu projektas nebūtų neįgyvendintas, Savivaldybė investuotas lėšas turėtų grąžinti ir taip patirtų nuostolių – tada neturėtume nei įrengto parko, nei pinigų“, – sakė P. Černeckis.

Senbuviai būtų patarę

„Du trys vyrai, tarp jų aš pats, už tiek europinių lėšų, kiek „Ringestai“ jau sumokėta, dieną naktį būtume dirbę, „blizgančiai“ takus padarę“, – juokėsi pačioje Jauryklos pašonėje, Atgimimo gatvėje, gyvenantis rajone savo auginamų balandžių, kurių turi per 200, parodomis išgarsėjęs Stasys Penikas.

Anot jo, juokai juokais, tačiau gaila, kad nei projektuotojai, nei takų tiesėjai nepaklausė senbuvių gyventojų nuomonės – būtų patarę, parodę, kur šlaitai aukštesni, kur jie žemiau, o kuri vieta itin šaltiniuota. „Matydavau, kaip statybininkai dirba pluša vargsta, o po kiek laiko žiūriu – tas takas visas jau nuneštas vandens“, – apgailestavo pašnekovas. Esą ten toliau, Akmenos upės link, ir dabar Jauryklos upelio vanduo pakilęs aukščiau negu yra kelias.

Vizijoje – arkliukai ir karietos

Parke vaikai rasdavo senoviškų varinių pinigų, įdėklų durklams, nuo karo laikų užsilikusių granatų. Pats Jauryklos upelis tuomet buvęs pusės metro gylio ir tiek pat platumo. Gilesnėse vietose plaukiojo raudės, pavasariais atklysdavo lydekų – tas žuvis laisvai buvo galima rankomis pagauti.

S. Peniko žodžiais, apie 1975-uosius nuo Jokūbavo plento pusės Jauryklos upelį gal kokiais 3 metrais praplatino tuomet veikęs gyvulių supirkimo punktas. „Upeliui pragraužus siaurą vagą dar toliau, ypač esant tuometinėms gilioms žiemoms ir tirpstant sniegui, kildavo dideli ir iki pat vėlyvo pavasario užsitęsiantys potvyniai. Tuomet su keleriais metais vyresne seserimi Eugenija į mokyklą turėdavom sukti vingius“, – pasakojo S. Penikas.

Tačiau Stasys atviravo nelabai įsivaizduojantis, kad po rekonstrukcijos Jauryklos parkas bus toks populiarus, kokio tikimasi, ypač kai Lietuva, o tuo pačiu ir Kretinga, išsivažinėjusi. „Kai vyrai klojo takus, juokavom, ar neatsitiks taip, kad vien tik lapės ir šunys jais bėgios?“ – teigė jis. Žmonėms reikia traukos objektų, reikia kuo įdomesnių pramogų – ne vien vaikus sūpynėse pasupti.

„Galbūt kuo nors išsiskiriančią iš kitų kavinę vertėtų atidaryti? Galbūt įrengti kad ir mažą zoologijos sodą? Be to, man pačiam jau kuris laikas tiksi mintis: nusipirksiu poni arkliukų bei karietų – visus norinčius po parką pavežiosiu“, – vizija pasidalijo jis. 

Parengta pagal Kretingos r. laikraštį PAJŪRIO NAUJIENOS

Kaip pranešama, Kretingos rajono savivaldybės administracija gegužės 8 dieną pasirašė statybos rangos darbų sutartį su UAB „Arkosta“, kuri tęs Jauryklos parko rekonstrukciją. Pradėti darbus pietinėje Kretingos miesto dalyje esančiame Jauryklos parke numatoma artimiausiomis dienomis.