Klaipėdoje patvino gatvės, savivaldybė ieško sprendimų
2023-08-07 13:00
Kad Klaipėdos gatvės per liūtis nebūtų užtvindomos – būtini tiek skubūs sprendimai, tiek ilgalaikis veiksmų planas. Šįryt, rugpjūčio 7 d., Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sukvietė skubų paviršines nuotekas tvarkančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ bei savivaldybės specialistų pasitarimą, kuriame identifikuotos pagrindinės problemos ir galimi sprendimo būdai.
„Sunku patikėti, kad nuo nepriklausomybės laikotarpio mes šiai dienai turime tik apie 50 procentų inventorizuotų tinklų. Iš 360 kilometrų, tik apie 180 yra žinoma. Kol nežinome visų tinklų situacijos, negalime daryti nei hidraulinio modeliavimo, nei ieškoti ir įgyvendinti veiksmingų sprendimų, kaip būtų galima stichiją suvaldyti. Didinsime inventorizavimo pagreičius, kad „Klaipėdos vanduo“ žinotų tikrąją situaciją ir galėtų padaryti savo darbus“, – Klaipėdos savivaldybės pranešime cituojamas meras Arvydas Vaitkus.
Susitikime taip pat aptarta, jog būtina įvertinti lietaus nuotekų siurblinių poreikį bei jų apsaugą nuo veiklos sutrikimų.
„Daug priežasčių, kodėl miestas tvinsta per liūtis, yra aiškiai žinoma ir dabar. Viena iš priežasčių, kodėl šiaurinė dalis nukentėjo – dėl žaibo iškrovos nutrūko elektros energijos tiekimas į siurblines, tarp jų net tik lietaus, bet ir buitinių nuotekų. Dėl to buvo apsemtas Herkaus Manto gatvės viadukas, taip pat neseniai gavau informaciją, kad šiaurinėje dalyje, prie Labrenciškių, buvo apsemtos gatvės ir rūsiai tokiose vietose, kur niekada nebūdavo incidentų. Su „Klaipėdos vanduo“ direktoriumi sutarėme, kad reikia persižiūrėti siurblinių papildomą elektros tiekimą, jog ateityje tokių incidentų neįvyktų ir siurblinės gerai veiktų“, – sako meras.
Susitikime taip pat akcentuota, kad būtina peržiūrėti ir bendrą siurblinių skaičių mieste. Dalis kolektorių, kuriais lietaus vanduo teka į Danės upę ar marias, veikia savitakos principu, tačiau pakilus vandens lygiui šiuose telkiniuose, lietaus vanduo savaime nebegali ištekėti, todėl būtina įvertinti papildomų siurblinių poreikį.
„Didelės vandens sankaupos taip pat susidarė ir Danės gatvėje. Iš šios teritorijos lietaus nuotekos suteka į Dangę. Kai kurių lietaus nuotekų šulinių kolektorių gylis siekia tik 1-1,5 m, todėl pakilus vandens lygiui upėje, lietaus nuotekos saviteka ištekėti nebegalėjo ir susikaupė gatvėje. Puikiai suprantame, kad oro stichijos suvaldyti negalime, tačiau dedame didžiules pastangas, siekiant išvengti panašių situacijų ateityje“ – teigė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Susitikime akcentuota ir gatvių valymo svarba – šulinių dangčiai, grotelės, per kur suteka lietaus nuotekų vanduo, turi būti nuolat valomi.
„Šiuo atveju tai nebuvo esminė problema, tačiau ji egzistuoja ir bus ypač aktuali rudens metu. Valymą apsunkina ir užstatyti automobiliai, turime ieškoti priemonių, kaip šią situaciją išspręsti. O su rangovais būtini aiškūs susitarimai, kad būtų stebimos prognozės, organizuojamas budėjimas ir užtikrinamas tinkamas valymas. Taip pat bendrovė „Klaipėdos vanduo“ turi tęsti grotelių su pakilimu įrengimą. Tokios grotelės yra labiau apsaugotos nuo užsikimšimų“, – sako meras.
Siekiant spręsti liūčių sukeliamas problemas, mero pavedimu bus parengtas ir trumpalaikis, ir ilgalaikis planas.
Taip pat kiek įmanoma greičiau bus sukurta bendra informacinė sistema, kad esant stichinei situacijai mieste, gyventojus skubiai pasiektų informacija.
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Šalia Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir buvusio karinio miestelio numatyta teritorija gali tapti nauju pramonės traukos centru. Vyriausybė pritarė siūlymui Visagine steigti daugiau kaip 223 ha laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje tikimasi pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sudaryti...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Klaipėdoje statomo futbolo maniežo statybos pasiekė vieną ryškiausių etapų – pradėtas kelti kupolas, kurio aukštis kartu su atramine sienele sieks apie 25 metrus. Maždaug 3 mln. eurų vertės projektas turėtų suteikti galimybę futbolininkams treniruotis ir varžytis ištisus metus, nepriklausomai nuo or...
Pirkimai, kuriuose pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, pasikartojantys sandoriai ir statybos darbų sutarčių vertės augimas jau po konkurso – tokias galimas korupcijos rizikas Šilalės, Šilutės ir Visagino savivaldybėse nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos vertinimu, tokia praktika g...
Klaipėdos centre esanti dalis „Klaipėdos energijos“ gamybinės teritorijos gali virsti nauja viešąja erdve su sporto ir kultūros centru, biurais bei gyventojų aptarnavimo patalpomis. Miesto savivaldybė ir bendrovė susitarė bendradarbiauti rengiant teritorijos konversijos sprendinius.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Prieš Vėlines artimųjų kapų paiešką galima gerokai palengvinti – Kaišiadorių rajone veikianti skaitmeninė sistema „Cemety“ leidžia internetu rasti kapavietės vietą, peržiūrėti nuotraukas ir pasinaudoti navigacijos nuoroda.
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Gargždų laukia vizualinis ir funkcinis šokas – miesto širdis netrukus bus perplanuota iš pagrindų, o pirmieji infrastruktūriniai potėpiai jau užfiksuoti teisiniuose dokumentuose. Svarbios atkarpos rekonstrukcija taps neatsiejama didžiojo Gargždų centrinės dalies pertvarkymo plano dalimi, garantuosia...
Susidėvėję Kauno laiptai tampa miesto infrastruktūros atnaujinimo prioritetu – per pastaruosius penkerius metus jų remontui skirta 5 mln. eurų. Tvarkomos ne tik pakopos ir turėklai, bet ir apšvietimas, poilsio vietos bei pėsčiųjų jungtys tarp skirtingų miesto rajonų.
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Nusidėvėjusios Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos laukia kapitalinis remontas už 6,3 mln. eurų. Per metus planuojama atnaujinti pastato fasadą, stogą, inžinerines sistemas ir vidaus patalpas, įrengti liftą bei pritaikyti mokyklą žmonėms su negalia. Kol vyks darbai, mokiniai persikels į Klaipėdos suau...