Išskirtinis populiacijos augimas kelia ir iššūkių

Klaipėdos rajono savivaldybė – viena nedaugelio Lietuvoje, kurioje gyventojų skaičius auga. Per 1996-2024 m. jų padaugėjo 22,6 tūkst. ir iš viso pasiekė 67,2 tūkst. gyventojų.

Tai – didelis augimas, keliantis plėtros valdymo, savitumo ir kraštovaizdžio išsaugojimo, infrastruktūros plėtros bei gyvenimo kokybės užtikrinimo iššūkių.

„Klaipėdos, kaip stipraus urbanistinio centro, trauka skatina naujus gyventojus kurtis visame Klaipėdos regione, o pačius Klaipėdos gyventojus ieškoti ramesnio gyvenimo švaresnėje aplinkoje periferijoje“, – demografinius pokyčius vertina pranešime cituojamas Mindaugas Pakalnis, SSVA Urbanistikos padalinio vadovas .

Valstybės duomenų agentūros turimi duomenys rodo, kad pačioje Klaipėdoje sovietiniu laikotarpiu statyti daugiabučių kvartalai 2011–2021 m. prarado apie 15 tūkst. gyventojų. Tuo metu istorinis miesto centras pasipildė apie 2 tūkst., o periferinė zona – 12 tūkst. gyventojų.

Anot M. Pakalnio, didžioji dalis priemiestinių gyventojų įsikuria žemės ūkio teritorijose, taip susiformuoja chaotiški, pagal žemės ūkiui pritaikytų sklypų ribas suplanuoti, sunkiai pasiekiami gyvenamieji rajonai.

„Tokiose gyvenvietėse paprastai nesukuriama viešųjų erdvių, želdynų sistema, nekalbant apie socialinę infrastruktūrą. Kadangi gyventojų tankis jose nesiekia nė 15 gyventojų hektarui, į savivaldybės biudžetą sumokamų mokesčių sumos nepakanka nei šios infrastruktūros sukūrimui, nei vėlesnei jos priežiūrai“, – teigia jis.

Žiedinėms savivaldybėms būdingos problemos – ir Klaipėdos rajone

M. Pakalnio teigimu, kūrybiškai veikdama savivalda gali susikurti įvairius, vietos sąlygoms tinkamiausius plėtros valdymo būdus. Savivaldybių bendrieji planai galėtų būti puikus įrankis tokiems plėtros valdymo būdams nustatyti ir įteisinti.

Deja, bet kaip ir daugelyje kitų žiedinių savivaldybių, iki šiol galiojusiuose Klaipėdos rajono savivaldybės bendruosiuose planuose efektyvūs plėtros valdymo mechanizmai nebuvo sukurti, o plėtros galimybės numatytos per didelės. Teritorijų, kuriose galima statyti, plotas keletą kartų viršija dabartinio Klaipėdos miesto plotą.

Klaipėdos rajono savivaldybė, kurdama rekreacinę ir kitą gyventojų poreikiams reikalingą infrastruktūrą, naudodama skirtingus infrastruktūros plėtros mokesčio tarifus, siekia gražinti plėtrą į esamus urbanistinius centrus.

SSVA pav.

Toks Gargždų, Priekulės, Drevernos ir kitų istorinių Klaipėdos rajono miestų ir miestelių vystymas turėtų būti prioritetinis, jų infrastruktūros plėtrai sutelkiant savivaldybės ir privačių nekilnojamojo turto vystytojų lėšas bei plėtros įmokas.

Agentūros Urbanistikos padalinys teikia aktyvią metodinę pagalbą savivaldybėms teritorijų planavimo, miestų vystymo, urbanistikos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. SSVA konsultuoja Lietuvos savivaldybes, gilinasi į šių teritorijų problemas, į tvarumą ir ateitį orientuotus galimus sprendimus.

Pradėdamos rengti savo teritorijos ar jos dalių, atskirų miestų bendruosius planus, savivaldybės privalo kreiptis į SSVA dėl teritorijų planavimo sąlygų jiems rengti, o vėliau ir dėl jų sprendinių derinimo.

Agentūra siekia įgyvendinti Lietuvos urbanistinės politikos kryptis, naujojo Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir kitus šalies tvarios raidos tikslo siekiančius strateginio planavimo dokumentus bei gaires.