KVJUD atviro tarptautinio konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto trijų krantinių dalies rekonstravimo ir statybos darbų bei akvatorijos gilinimo I etapo darbų. Konkurse nugalėtoja pripažinta „Tilsta“, kuri pasiūlė atlikti darbus uoste už 44,2 mln. EUR, o Latvijos konsorciumas – už 47 mln. EUR. Be to, „Tilstos” atitikimą kvalifikacinėms normoms KVJUD įvertino 100 balų, o Latvijos konsorciumą 95,24 balo.

Latvių bendrovės šį KVJUD sprendimą apskundė ir pareikalavo, kad perkančioji organizacija atmestų „Tilsta“ pasiūlymą, apkaltino bendrovę neva melagingai pateikusią informaciją apie turimą kompetenciją, o laimėtoju paskelbtų jų konsorciumą. Uosto direkcijai atmetus latvių reikalavimą kaip nepagrįstą, BMGS ir „LNK Industries“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir buvo sulaukusios sau palankios nutarties, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas žemesnės instancijos teismo nutartį panaikino ir tuo pačiu atmetė pagrindą abejonėms, kad teisėta KVJUD konkurso nugalėtoja yra „Tilsta“.

„Galime tik pasikartoti, kad laimėjome konkursą sąžiningai ir ne tik mažiausia kaina, bet ir aukščiausia kompetencija, kuria niekada neabejojo bei pripažino ir pats projekto sąlygas parengęs užsakovas KVJUD. Latvių konsorciumo veiksmus skųsti konkurso rezultatus vertiname kaip ydingą, Lietuvoje beveik išgyvendintą, tačiau Latvijoje vis dar gają skundimo taktiką pralaimėjus valstybės iniciuojamus konkursus dėl aukštesnės kainos. Latvijoje akivaizdžiai pralaimėjusios bendrovės dažnai bando pašalinti nugalėtoją teisminiu keliu dėl neva esančių procedūrinių neatitikčių ir sėkmės atveju taip primeta valstybei smarkiai didesnę darbų kainą“, – komentavo pranešime cituojamas „Tilstos“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas. 

Pasak jo, jau ir pats BMGS ir „LNK Industries“ susijungimas į bendrą konsorciumą tam tikra prasme prasilenkia su skaidrios konkurencijos standartais: „Abi bendrovės, konkuruodamos su mumis, pagal savo atskirus pajėgumus laisvai galėjo dalyvauti konkurse ir savarankiškai, tačiau sąmoningai pasirinko kelią jungtis ir taip sumažinti konkurentų skaičių“.

Dėl bylos baigties E. Grinaveckas teigia nesijaudinęs. „Esame viena didžiausių Lietuvos infrastruktūros bendrovių, įgyvendinome daugybę sudėtingiausių strateginių projektų, įskaitant ir darbus jūrų uoste, todėl buvome įsitikinę, kad latvių [pretenzijos] galiausiai vis tiek bus atmestos. Gaila tik, kad šis bylinėjimasis užsitęsė ir darbai, kuriuos galėjome pradėti dar šiemet, dabar nusikelia į kitus metus“, – sako jis.