Oro kokybės duomenys – programėlėje „KOVAS“

Vilniaus miesto gyventojams oro kokybės informacija patogiai pasiekiama gyventojų informavimo programėlėje „KOVAS“. Pagrindiniame lange viršuje nuolat rodoma oro kokybė pagal artimiausio sensoriaus duomenis. Norint išsamiau įvertinti situaciją skirtingose miesto vietose, galima naudotis specialiu žemėlapio sluoksniu, kuriame pateikiami ir kitų stočių rodikliai.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad miestas valdo didelius duomenų kiekius, galinčius prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės. Anot jo, atviras dalijimasis informacija ir patogūs sprendimai gyventojams leidžia programėlei „KOVAS“ tapti svarbia sistema, kurioje pasiekiami su saugumu susiję duomenys.

Kodėl Vilniuje didėja tarša

Vertinant oro kokybę miestuose, dažniausiai stebimi keturi pagrindiniai teršalai – kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2) ir anglies monoksidas (CO). Padidėjusi šių medžiagų koncentracija gali apsunkinti kvėpavimą, dirginti kvėpavimo takus ir gleivinę bei didinti įvairių kvėpavimo takų ligų riziką.

Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas teigia, kad didžiausią įtaką Vilniaus oro kokybei daro automobilių tarša, sudaranti apie 40–60 proc. visos mieste susidarančios taršos. Dėl geografinės miesto padėties teršalai linkę kauptis upės slėnyje, todėl Žvėrynas, Šnipiškės ir Senamiestis dažniau susiduria su didesniu užterštumu. Situaciją taip pat blogina sausi ir ramūs orai, kai teršalai prasčiau išsisklaido. Dalį taršos į miestą gali atnešti ir kiti regionai.

Kaip elgtis padidėjus oro užterštumui

Specialistai rekomenduoja dienos veiklas lauke planuoti pagal faktinius oro kokybės rodiklius, kuriuos galima stebėti programėlėje „KOVAS“. Jei tarša padidėjusi, geriausia daugiau laiko praleisti uždarose patalpose.

Jeigu likti viduje nėra galimybės, reikėtų vengti judrių gatvių, rūkstančių kaminų ir vietų, kur jaučiamas stiprus kvapas. Esant poreikiui rekomenduojama užsidaryti langus, o lauke dėvėti apsauginę kaukę, jei tokias rekomendacijas skelbia atsakingos institucijos. Taip pat patariama atsisakyti intensyvaus fizinio aktyvumo lauke – sporto, fizinio darbo, o švietimo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke.

Sensoriai išdėstyti visame mieste

Vilniuje oro kokybė stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse, kurios įrengtos skirtingose miesto vietose ir matuoja skirtingus parametrus.

Lazdynų ir Senamiesčio stotys įrengtos toliau nuo tiesioginių taršos šaltinių, todėl geriau atspindi bendrą miesto foninę taršą. Žirmūnų stotis, esanti netoli Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryžos, leidžia stebėti transporto poveikį oro kokybei. Savanorių prospekto stotis apima abu aspektus – ji yra tarp gyvenamųjų namų, tačiau netoli intensyvaus eismo gatvės, todėl jos rodikliams įtakos gali turėti ir netoliese veikiančios pramonės bei energetikos įmonės.

Be to, 25 skirtingose miesto vietose įrengti realaus laiko oro kokybės ir dalies triukšmo taršos sensoriai. Jie veikia tiek prie judrių gatvių, tiek mokyklose, o jų duomenys taip pat matomi programėlės „KOVAS“ žemėlapyje.

Oro kokybė skiriasi net gretimuose rajonuose

Pasak E. Tamošiūno, oro kokybė skirtingose Vilniaus vietose gali smarkiai skirtis. Tam įtakos turi geografinės sąlygos ir teritorijos paskirtis – ar ten vyrauja pramonė, transporto arterijos, ar priešingai – parkai, gyvenamieji kvartalai bei pėsčiųjų zonos. Todėl prieš planuojant laiką lauke verta pasitikrinti situaciją konkrečioje miesto dalyje.