Ginčas kilo dėl neteisėtai pastatyto statinio

Byla susijusi su statiniu Kuršių nerijoje, kuris buvo nugriautas 2024 metais įvykdžius teismų sprendimus. Dar 2009 metais teismai panaikino Neringos savivaldybės sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Buvo nustatyta, kad šie administraciniai sprendimai sudarė sąlygas statyboms teritorijoje, kurioje tokia plėtra neatitiko teritorijų planavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Vėliau civilinėje byloje priimtas sprendimas statinį nugriauti, o jis buvo įvykdytas praėjusiais metais.

Po nugriovimo statinio savininkas kreipėsi į teismą reikalaudamas atlyginti žalą, kurią siejo su neteisėtais valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmais. Pareiškėjas teigė netekęs turto, kurio rinkos vertė nugriovimo dieną siekė 931 tūkst. eurų.

LVAT: rinkos vertė dar nereiškia realiai patirtos žalos

Regionų administracinis teismas buvo nusprendęs, kad savininkui turi būti kompensuota visa statinio rinkos vertė, nustatyta turto vertinimo ataskaitoje taikant lyginamąjį metodą. Tačiau LVAT pažymėjo, kad vien rinkos vertės nustatymas savaime neįrodo, jog būtent tokio dydžio žala buvo realiai patirta.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad teismas turi vertinti ne tik formaliai galiojančią turto vertinimo ataskaitą, bet ir tai, ar pasirinktas vertinimo metodas konkrečioje situacijoje leidžia objektyviai nustatyti nuostolių dydį. LVAT atkreipė dėmesį, kad ginčo statinys buvo specifinės paskirties objektas, todėl kilo pagrįstų abejonių, ar jo vertę buvo galima tiksliai nustatyti lyginamuoju metodu, kai rinkoje trūko analogiškų objektų.

Svarbūs ir savininko teisėti lūkesčiai

LVAT taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas statinio savininku tapo jau po to, kai buvo įsiteisėję teismų sprendimai, panaikinę administracinius aktus, kuriais remiantis statinys buvo pastatytas valstybinėje žemėje.

Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl galimos žalos dydžio, būtina įvertinti ne tik nekilnojamojo turto vertę, bet ir kitas aplinkybes – pareiškėjo veiksmus, jo teisėtus lūkesčius bei tai, kokią informaciją jis turėjo įsigydamas turtą, pastatytą remiantis vėliau neteisėtais pripažintais sprendimais.

Teismas ragina vertinti realias išlaidas

Aukščiausios administracinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo atsakovų argumentus, jog galimas žalos atlyginimas turėtų būti siejamas su realiai patirtomis išlaidomis ar statybos kaštais, o ne su maksimalia turto rinkos verte.

Pasak LVAT, žalos atlyginimo dydis tokiose bylose turi būti nustatomas itin kruopščiai, laikantis proporcingumo ir teisingumo principų. Dėl nepakankamai išsamaus aplinkybių įvertinimo teismas panaikino sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.