Klovainiuose šiuo metu veikia 5 stacionarios ir 3 mobilios gamybos linijos. Pasak „Milsa“ grupės generalinio direktoriaus Manto Makulavičiaus, šiuo metu projektuojama dar viena gamybos linija, kuri ne tik padidins produktų gamybos pajėgumus, bet ir pakeis senąsias.

„Naujosios gamybinės linijos įrengimui skirta didžioji dalis mūsų investicijų. Ši gamybinė linija bus projektuojama karjero dugne, o jos našumas sieks net 800 tonų per valandą. Šiuo metu esame projektavimo etape – turime paruošę technologinę schemą ir su komanda dirbame prie technologinių įrengimų išdėstymo. Kai tai pasitvirtinsime, projektavimo etapas bus baigtas. Jį planuojame užbaigti iki šių metų pabaigos. Kitais metais bus galima pereiti prie įrenginių inžinerinių dalių projektavimo, kontraktų su įrangos gamintojais pasirašymo. Tuomet antroje metų pusėje planuojame jau gautą įrangą montuoti. Mūsų tikslas naują gamybinę liniją paleisti 2025 metais“, – komentuoja pranešime cituojamas „Milsa“ grupės vadovas M. Makulavičius.

Mantas Makulavičius,

„Milsa“ grupės nuotr.

 

Lietuvoje veikianti įmonių grupė yra pajėgi pagaminti 3 mln. tonų dolomito skaldos bei 1 mln. tonų granito skaldos per metus.

Kaip teigia M. Makulavičius, be investicijų į naują gamybinę liniją, įmonių grupė ieško ir tvarių sprendimų.

„Gamindami produktus suvartojame didelį elektros kiekį. Pavyzdžiui, Klovainiuose jis per metus siekia daugiau nei 8 mln. kilovatvalandžių. Todėl pradėjome ieškoti tvaresnio būdo užtikrinti elektros tiekimą. Analizavome tiek vėjo, tiek saulės jėgainių pritaikymo galimybes gamyboje. Vėjo energetikos galimybės mums netiko, nes vėjo gamybos ciklas šiek tiek prasilenkia su mūsų gamybos sezoniškumu. Mes gamybą vykdome daugiau vasarą, nes žiemą negalime plauti savo produkcijos, o vėjas dažniau pučia rudenį, žiemą, pavasarį. Todėl pasirinkome įdiegti saulės elektrines“, – išskiria M. Makulavičius.

Anot „Milsa“ grupės generalinio direktoriaus, saulės jėgainių įdiegimas paskatino suplanuoti ir didesnį elektros energijos projektą ateityje.

„Mūsų grupės įmonėse Klovainiuose, Kaune ir Vilniuje saulės jėgainės yra jau beveik pilnai įrengtos. Tačiau jos yra nedidelio dydžio ir užtikrina tik buitinius poreikius, bet gamybinių – ne. Todėl pasitarę su partneriais nusprendėme įsigyti nutolusių saulės elektrinių parką. Nors šiuo metu jos dar neveikia, bet tikimės, kad kitais metais savo darbą jau pradės ir padės mums visą pagamintą energiją paskirstyti į skirtingus šaltinius“, – ateities planais dalinasi M.Makulavičius.