Skandinaviško modelio užuomazgos Vilniuje

Praėjusio amžiaus antroje pusėje Helsinkio ir Stokholmo prieigose pradėti kurti technologijų, mokslo ir verslo miesteliai ilgainiui tapo svarbiais inovacijų centrais bei ekonomikos augimo varikliais. Šių teritorijų plėtrą skatino praktiniai poreikiai – miestų centruose trūko erdvės, o naujoms ekosistemoms reikėjo daugiau vietos ir lankstesnių plėtros galimybių.

Per kelis dešimtmečius Espoo ir Kista išaugo į gyvybingus rajonus, kuriuose susitelkė verslas, mokslas, paslaugos ir gyvenamieji kvartalai. Šiandien jie vertinami ne tik kaip patrauklios vietos dirbti, bet ir kaip vieni geidžiamiausių rajonų gyventi.

Panašias tendencijas kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai jau mato ir Vilniaus pietinėje dalyje. Liepkalnį supa reikšmingą augimo potencialą turinčios teritorijos – sparčiai augantys Kalnėnai, pietvakariuose planuojamas Launagių rajonas bei kitos plėtros zonos, kurios ilgainiui gali suformuoti visiškai naują sostinės urbanistinį centrą.

„Teltonikos“ projektas pakeitė rinkos požiūrį

„Liepkalnio verslo parko“ komercijos direktorės Ievos Naščišonienės teigimu, vienu svarbiausių lūžio taškų tapo „Teltonikos“ megaprojektas.

Pasak jos, paskelbus apie planuojamas investicijas ir konkrečius įgyvendinimo terminus, Liepkalnis iš teritorijos, daugiausia siejamos su logistika ir prekybiniais sandėliais, virto potencialiu aukštųjų technologijų centru.

„Teltonika“ rajonui suteikė naują kryptį – čia netrukus dirbs tūkstančiai aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriems reikės įvairių paslaugų, laisvalaikio infrastruktūros ir kokybiškos aplinkos. Tai buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių mūsų sprendimą šiame rajone plėtoti komercinį projektą“, – sako I. Naščišonienė.

Vis dėlto, jos vertinimu, Liepkalnis netaps vienos įmonės dominuojamu „korporatyviniu miesteliu“. Tvarią plėtrą turėtų užtikrinti platesnė inovacijų ekosistema, kurioje veiktų įvairių sričių technologijų ir mokslo įmonės.

Svarbiu impulsu laikomi ir Vilniaus miesto planai plėsti šiuo metu Vismaliukuose veikiantį Vilniaus miesto inovacijų pramonės parką. Gyvybės mokslų srityje besispecializuojantis parkas jau yra pritraukęs beveik 100 mln. eurų investicijų ir turi valstybinės svarbos ekonominio projekto statusą.

Pietinis Vilnius – viena svarbiausių miesto plėtros krypčių

Vilniaus miesto savivaldybė pietinę miesto dalį įvardija kaip vieną prioritetinių sostinės plėtros teritorijų. Vilkpėdė, Kirtimai, Liepkalnis ir Pietinės greito eismo gatvės aplinka numatyti kaip buvusių pramoninių zonų konversijos pagrindu formuojama kompaktiško miesto centro tąsa.

Miesto vizijoje Liepkalnis ir jo prieigos siejami su išmaniųjų bei netaršių technologijų pramonės plėtra. Tokia kryptis investuotojams siunčia aiškų signalą apie teritorijos potencialą ir ilgalaikę vertę.

„Capitalica Industries“ atstovės teigimu, pietinėje Vilniaus dalyje laisvų didelių teritorijų lieka vis mažiau, todėl dabartiniai projektai gali tapti paskutine galimybe investuoti dar nepasiekus naujo kainų lygio.

„Teltonikos“ ir Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtros planai rodo, kad ši teritorija artimiausiais metais taps viena geidžiamiausių verslui. Tai sudarys sąlygas reikšmingam nekilnojamojo turto vertės augimui“, – pažymi I. Naščišonienė.

Pradėtos „Liepkalnio verslo parko“ statybos

Šių metų sausį „Capitalica Industries“ pradėjo pirmojo „Liepkalnio verslo parko“ etapo statybas. Pirmajame etape rinkai bus pasiūlyta beveik 16 tūkst. kv. m A++ energinės klasės daugiafunkcių komercinių patalpų.

Projektas orientuotas į įvairių verslo poreikių derinimą – čia numatytos erdvės biurams, prekybai, paslaugoms ir sandėliavimui. Pastatuose projektuojamos aukštos lubos, garažo vartų galimybės, erdvi automobilių stovėjimo infrastruktūra bei apželdinta aplinka.

Aktyvi plėtros fazė pradėta dar prieš užbaigiant pardavimus – šiuo metu jau parduota 14 iš 32 pirmojo etapo patalpų. Jas įsigijo su aviacija, didmenine prekyba ir kitais aukštos pridėtinės vertės sektoriais susijusios įmonės.

Ateityje – daugiau paslaugų ir biurų

Nors šiandien projektas gali būti lyginamas su populiariaisiais prekybiniais sandėliais (angl. stock-office), vystytojai tikisi, kad rajonui augant keisis ir čia įsikuriančių verslų pobūdis.

Pasak I. Naščišonienės, pirmieji klientai dar atspindi istorinę Liepkalnio kryptį, susijusią su logistika ir prekyba, tačiau ateityje didelę paklausą turės biurai, maitinimo įstaigos, sporto ir laisvalaikio paslaugų teikėjai.

„Toliau vystantis rajonui, vis daugiau verslų sieks aptarnauti aukštos kvalifikacijos specialistų bendruomenę bei naujus gyvenamuosius kvartalus“, – teigia ji.

Bendrovė jau planuoja ir kitus projekto etapus. Kitais metais numatoma pradėti apie 10 tūkst. kv. m ploto pastato statybas, o iki 2028 metų užbaigti paskutinį, maždaug 15 tūkst. kv. m ploto etapą. Įgyvendinus visą projektą, „Liepkalnio verslo parko“ vertė viršys 100 mln. eurų. 

„Liepkalnio verslo parko“ vizualizac.