Projektą vystanti UAB Vilniaus vystymo kompanija kartu su rangovais, architektų iš Ispanijos komanda, akustikos ekspertais iš Japonijos įmonės bei inžinerinių sistemų specialistais įvertino metų progresą.

„Progresas įspūdingas. Statybų procesas labai gerai suorganizuotas, statybų aikštelė švari, tvarkinga, o darbų sparta leidžia tikėtis, kad po metų čia jau matysime, kaip atrodys pastatas. Svarbiausia, kad sukurtas labai tvirtas pagrindas – tai garantas, jog projektas bus įgyvendintas sėkmingai", – teigė pranešime pacituotas projekto architektūrinės idėjos atitiktį per statybas prižiūrintis „Arquivio Architects" (Ispanija) architektas Daniel Fraile.

Lietaus nuotekoms – netipinis sprendimas

Per projekto darbo grupės susitikimą buvo vertinami akustikos, fasadų, inžinerinių sistemų bei medžiagų sprendiniai, aptarti medžiagų pavyzdžių („mock-up“) modeliai ir tolesni statybos darbų žingsniai.

„Šio objekto statybos yra ne tik inžinerinis iššūkis. Tai atsakomybė Lietuvos kultūrai ir istorijai. Juk šioje vietoje jau XX a. pradžioje Jonas Basanavičius ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis planavo „Tautos namus", tapsiančius nacionaliniu kultūros židiniu. Ir dabar mes, mūsų karta, statome tai, kas taps nauju šalies kultūros epicentru, – sakė pranešime cituojama Laura Joffė, Vilniaus vystymo kompanijos vadovė. – Mūsų komanda susitelkusi dirba, kad užtikrintų, jog visi šio sudėtingo projekto darbai vyktų sklandžiai, ir jau matome realų rezultatą – ant Tauro kalno visi pastato korpusai jau turi pamatus".

Vilniaus vystymo

kompanijos 

nuotr.

Šiuo metu intensyviai vykdomi nulinio ciklo darbai – įrengiami lauko inžineriniai tinklai. Kadangi pastatas iškils ant kalvos, lietaus nuotekų surinkimui reikėjo netipinio sprendimo: projektuotas ir įrengiamas unikalus, net 18 metrų gylio šulinys, užtikrinsiantis patikimą vandens akumuliaciją. Iki metų pabaigos turėtų būti matomi pirmieji pastato kontūrai – jau vykdomi monolitinių konstrukcijų darbai: įrenginėjamos kolonos, perdangos, vidinės sienos ir laiptai.

Atskiras pastato dalis sujungs cokolinis aukštas

Ant Tauro kalno Vilniuje iškilsiančią Nacionalinę koncertų salę sudarys atskiros statinio dalys, kurias jungs cokolinis aukštas. 23,8 tūkst. kv. m ploto pastate bus įrengtos keturios salės. Didžiojoje salėje vyks klasikinės simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai bei kitų žanrų muzikos renginiai. Joje muzikos klausytis galės apie 1600 žmonių.

Vilniaus vystymo

kompanijos 

nuotr.

Mažojoje salėje tilps 500 žmonių. Joje planuojami įvairių meno žanrų pristatymai. Pirmenybė teikiama teatrui arba šokiui, tačiau taip pat numatoma salę naudoti muzikiniams renginiams su įgarsinimu, kongresams ir konferencijoms, televizijos renginių transliacijoms, šiuolaikiniam cirkui ir kitoms meno veikloms.

Trečioji salė bus skirta edukacinei veiklai, ekspozicijoms ir renginiams. Ketvirtoji – kasdienei veiklai, muzikantų ir atlikėjų repeticijoms. Be to, pastate bus erdvės, kuriose galės įsikurti kavinės, knygynas, patalpos įvairiai kultūrinei veiklai. Taip pat bus vestibiulis su vaizdu į miesto panoramą.

Nacionalinę koncertų salę stato generalinė rangovė UAB „Gilesta", veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Kaminta“. Projektavo „Arquivio Architects“ ir UAB „Cloud architektai“ (Lietuva). Akustikos sprendimus kuruoja akustikos ekspertai iš „Nagata Acoustics" (Japonija).

Planuojama, kad Nacionalinės koncertų salės statybos bus užbaigtos 2028 m. IV ketvirtį.