Leidinyje, kurį parengė MB „Bluma", išanalizavus kvartalinės renovacijos projektų rodiklius, išmoktas pamokas ir gerąsias patirtis, buvo identifikuoti svarbiausi kiekviename kvartalinės renovacijos etape iškylantys iššūkiai.

Renovacijos programos nepritaikomos atskiriems atvejams

Analizė atskleidė, kad šiuo metu kvartalų renovacijos programos dažniausiai rengiamos paviršutiniškai, tik dėl galimybės gauti prioritetinį balą siekiant finansavimo daugiabučių atnaujinimui. Daugeliu atvejų tai lėmė, kad programos buvo kopijuojamos, nededant didesnio indėlio į jų detalizavimą ir pritaikymą individualaus kvartalo situacijai.

Nustatyta, kad trūksta kvartalų formavimo ir atrankos principų. Vertinant apklausoje pateiktus vidutinius kvartalų plotus savivaldybėse, matomi dideli jų skirtumai. Kai kurios savivaldybės, norėdamos gauti papildomą finansavimą daugiabučių renovacijai, kvartalu nustato visą miesto teritoriją.

Savivaldybėse nėra bendro sutarimo, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomos kvartalų ribos ir koks turėtų būti vidutinis kvartalo dydis. Nėra numatytos metodikos, principų, kaip miestas galėtų būti skirstomas į kvartalus. Tai lemia, kad formuojant kvartalus dažnai nėra atsižvelgiama į smulkesnius konteksto niuansus, skirtingus gyventojų poreikius. Skirtingi kvartalų formavimo būdai taip pat gali apsunkinti urbanistinio formavimo gairių ar rekomendacijų rengimą, siekiant skatinti kompleksinį teritorijų atnaujinimą.

Vienas esminių nustatytų barjerų – nėra vieningo finansavimo mechanizmo. Trūkstant stipraus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sutarimo ir finansinių priemonių derinimo, neįmanoma koncentruoti investicijų kompleksiniam ir kompaktiškam kvartalo teritorijos sutvarkymo rezultatui pasiekti.

Taip pat išryškėjo problema, kad savivaldybėse nėra atskirų specialistų, kurie būtų atsakingi už kvartalinę renovaciją, ir ši funkcija yra pavedama neturintiems kvalifikacijos šioje srityje darbuotojams, kaip papildomas darbas prie pagrindinių pareigų. Trūksta žmogiškųjų resursų gyventojų įtraukimui, informavimui apie kvartalinės renovacijos planus – tam reikia specialių įgūdžių, nes bendruomenės dažnai šiais planais būna nepatenkintos.

Suplanuoti procesai – nelogiški ir neefektyvūs

Leidinio rengėjai konstatuoja, kad kvartalo atnaujinimo darbų seka ne visada yra paremta racionaliausia logika. Pavyzdžiui, kai kada nepavyksta vykdyti visus požeminių inžinerinių tinklų atnaujinimo rangos darbus kvartale vienu metu, tad pasitaiko neefektyvaus daugkartinio žemės kasimo ir dangų atstatymo atvejų. Dalis savivaldybių pabrėžė, jog derinimas su skirtingomis institucijomis gali sukelti papildomų sunkumų ir uždelsti renovacijos procesą.

Analizė parodė, kad pavieniai aplinkos tvarkymo projektai ir iniciatyvos kelia riziką, jog kvartalų aplinka taps mažiau prieinama, vizualiai ir ekologiškai nesubalansuota. Gyventojų iniciatyva paremtuose kvartalų aplinkos atnaujinimo projektuose dažniausiai pasirenkama plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, kirsti medžius ir įrengti tvoras, taip didinant nelaidžių dangų kiekį ir mažinant aplinkos atsparumą klimato kaitos sukeliamiems ekstremaliems reiškiniams, silpninant galimybes bendruomeniniams ryšiams megztis.

Identifikavus svarbiausias kliūtis paaiškėjo, kokių sprendimų reikia, kad renovacijos procesas taptų efektyvesnis ir kompleksiškesnis, kuo labiau atitiktų visuomenės lūkesčius ir tvarumo standartus.

Atsižvelgus į tai planuojama atnaujinti kvartalinės renovacijos modelį, kad šis procesas būtų aiškesnis ir kompleksiškesnis. Taip pat bus parengtos išsamios rekomendacijos savivaldybėms – „Miestų renovacijos kvartalais vadovas".

Numatoma toliau tęsti dialogą su visuomene ir specialistais, skatinant juos aktyviai dalyvauti diskusijose ir dalintis savo idėjomis.

Dabartiniai renovacijos mastai – nepakankami

Šiuo metu Lietuvoje renovuojami 118 kvartalai, 3602 daugiabučiai namai ir 314 viešųjų pastatų, tačiau dabartiniai renovacijos mastai ir poveikis nėra pakankami. Tam, kad būtų įgyvendinti ambicingi energijos taupymo, miestų poveikio klimato kaitai mažinimo ir energetinės nepriklausomybės didinimo tikslai, būtina siekti kompleksinio pastatų sklypuose ir už jų ribų esančios kvartalo požeminės ir antžeminės infrastruktūros atnaujinimo.

Net 66 proc. šalies gyventojų gyvena sovietinio planavimo masinės statybos daugiabučių mikrorajonuose, kurie yra tiek fiziškai, tiek moraline prasme nusidėvėję. Todėl vis daugiau žmonių renkasi būstus naujos plėtros teritorijose, taip prisidėdami prie miestų driekos, kuri mažina miestų tvarumą.

Labai svarbu, kad miesto atnaujinimas kvartalais būtų suvokiamas ne tik kaip pragmatiškas inžinerinis, statybinis, tačiau ir daugiasluoksnis urbanistinis, architektūrinis procesas, turintis potencialą įvairiapusiškai gerinti bendruomenių gyvenimo kokybę ir tarpusavio sąveiką, spręsti jų socioekonomines problemas bei prisidėti prie miestų ekosistemų stiprinimo.

Būtent tokią miestų vystymo viziją skatina ir Naujojo Europinio Bauhauzo iniciatyva, kuri kviečia teritorijas atnaujinti ir jas kurti, remiantis daugialypio tvarumo, estetikos ir įtraukties vertybėmis.